Rykliai – puikūs navigatoriai  (0)

Rykliai garsėja puikia klausa ir uosle, o naujausi tyrimų rezultatai rodo, kad kai kurių rūšių atstovai geba labai tiksliai orientuotis net ir itin dideliais atstumais.

„Rykliai jūroje „nesibasto“ šiaip sau, kur papuola. Paprasčiau kalbant, jie žino, į kurią vietą jie plaukia, – tvirtina tyrimo bendraautorius Yannis Papastamatiou iš Floridos gamtos istorijos muziejaus. – Daugelis žmonių sausumoje nesunkiai nukeliautų į žinomą vietą, esančią už 6–8 kilometrų. Tačiau įsivaizduokite, jei tai reikėtų daryti giliai po vandeniu ir naktį.“

JAV ekologai stebėjo 8 tigrinius ryklius, 9 juodapelekius rifinius ryklius ir 15 „paprastosiomis jūrų lapėmis“ vadinamų ryklių. Visiems jiems buvo implantuoti mikrosiųstuvai. „Sužieduoti“ rykliai buvo išleisti netoli Havajų, Palmyros atole Ramiajame vandenyne ir Pietų Kalifornijoje.

Juodapelekiai rifiniai rykliai keliaudami gana nemažai klajojo be tikslo, per daug nenutoldami nuo gyvenamosios vietovės. O štai tigriniai rykliai ir jūrų lapės nukeliavo ilgesnius atstumus, dažnai turėdami aiškų kelionės tikslą.

Toliausiai plaukė tigriniai rykliai: eksperimento metu nuo paleidimo vietos šie jūrų plėšrūnai nusigavo daugiau kaip 8 kilometrus. Buvo užfiksuota ir atvejų, kai šios rūšies rykliai pasiekė ir už 50 kilometrų esantį kelionės tikslą. Tačiau kaip rykliai sugeba taip orientuotis vandenyje ir „naviguoti“ – vis dar išlieka paslaptis.

„Bet kuris nardantis žmogus žino, kad rasti kelią po vandeniu be kompaso yra labai sudėtinga, – kalbėjo Y. Papastamatiou. Pasirodo, tigriniai rykliai orientuojasi ne tik be kompaso, bet ir be jokio vargo.“

Viena iš šį ryklių gebėjimą aiškinančių teorijų – kognityvinio žemėlapio teorija. Joje iškeliama prielaida, jog ryklys orientuojasi naudodamasis sukauptomis žiniomis apie vandenyno sroves ir temperatūras – šios veikia tokiu pat principu, kaip orientyrai sausumoje. Taip pat spėliojama, kad rykliai gali orientuotis pagal Žemės magnetinį lauką.

Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)