Brazilijos džiunglių grybai skruzdes paverčia zombėmis  (24)

Brazilijos atogrąžų miškuose atrastos keturios grybų rūšys, parazituojančios skruzdėlių galvose. Tačiau įdomiausia yra tai, kad šie grybai vabzdžių smegenyse ne tik vegetuoja, bet ir kontroliuoja jų smegenis bei manipuliuoja aukų kūnais.


Skruzdės smegenis infekavęs grybas priverčia vabzdį atsidurti ten, kur palankiausios sąlygos grybui augti ir daugintis. Atsidūrus reikiamoje vietoje, skruzdė nužudoma, grybas galutinai išauga ir paskleidžia savo sporas. „Aptikome keturias naujas tokių grybų rūšis ir visos jos auga Brazilijos atogrąžų miškuose, kurie labai smarkiai kenčia nuo klimato kaitos ir miškų kirtimo“, – sako Penn State universiteto entomologas Deividas Hiudžesas (David Hughes). Atlikę detalius stebėjimus, biologai aptiko, jog skiriasi kiekvienos iš keturių grybų rūšių išaugos iš aukų kūnų. Anot D. Hiudžeso, labai norėtųsi manyti, jog kiekviena grybų rūšis labiausiai prisitaikiusi parazituoti vienoje konkrečioje skruzdėlių rūšyje, kas galėtų reikšti, jog pasaulio atogrąžų miškuose egzistuoja daugybė neatrastų grybų rūšių. Sveikos skruzdėlės bėgioja Brazilijos miškuose nenujausdamos jų tykančio pavojaus. Kiekviena grybų rūšis auką infekuoja savaip. Pvz., viena rūšis išleidžia „infekcinę ataugą“, kuri išauga iš ankstesnės aukos kūno. Šią ataugą netyčia kliudžiusi kita skruzdė tampa grybo nešiotoja ir būsimąja auka. Kita grybų rūšis aukų kūnų nusėja sprogiomis pūslelėmis, pilnomis subrendusių sporų. Skruzdei prisiartinus, pūslė sprogsta ir sporos prisikabina prie naujos aukos.

Pasiekęs skruzdėlės smegenis, grybas priverčia savo auką prisikabinti prie augalų lapų, kotų ar kitų stabilesnių ir saugesnių vietų tam, kad grybas galėtų ramiai augti. Kai parazituojantis grybas jau nori nužudyti skruzdėlę, jis į vabzdžio smegenis pasiunčia signalą, kad skruzdė labai smarkiai žandikauliais įsikabintų į bet kokį paviršių, ant kurio skruzdėlė tuo metu yra. Skruzdėlė savo žandikauliais į pagrindą įsikimba taip stipriai, kad nenukrenta net ir mirusi, todėl grybas skruzdės kūne gali kyboti laisvai, be jokio pavojaus nukristi.

Kai tik skruzdėlė miršta, grybas labai greitai pasklinda aukos kūne. Tačiau kūno išorėje tokios ekspansijos pėdsakų iš pradžių beveik nematyti. Pirmiausiai skruzdėlės pakaušyje „prasikala“ mažas, baltas dygstančio grybo Ophiocordyceps camponotirufipedis kotelio viršutinė dalis. Apie grybo „metastazavimą“ liudiją ir iš vabzdžio sąnarių kaltis pradėję ploni balkšvi pūkeliai.

Sunaudojęs visas maistingas medžiagas aukos kūne, vėlesnėse vystymosi stadijose infekcinis grybas pradeda „kolonizuoti“ kūno išorę. Labiau pastebimas tampa iš skruzdės galvos augantis grybo kotas. Suaugęs grybas išvaizda skiriasi priklausomai nuo rūšies. Grybas „Ophiocordyceps camponoti-rufipedis“ išleidžia tik vieną ataugą, o štai „Ophiocordyceps camponoti-balzani“ išaugina du kotelius. Daugelį vabzdžių vėlyvose infekcijos stadijose labai sunku atpažinti.

Tokių grybų aukomis tampa ne tik skruzdėlės, bet ir kiti vabzdžiai (vapsvos, musės, svirpliai). Štai taip pat tik dabar atrastas „Cordyceps“ genties grybas parazituoja ir dauginasi tik vapsvų organizmuose. Neretai tokie grybai būna prisitaikę parazituoti tik vienos rūšies organizmuose, o tai reiškia, kad išnykus nešiotojams, išnyktų ir grybai.

Aut. teisės: MokslasPlius
MokslasPlius
(3)
(0)
(2)

Komentarai (24)