Dėl klimato kaitos Didžiosios Britanijos miestai gali atsidurti po vandeniu  (0)

Milijonai žmonių, gyvenančių Didžiosios Britanijos pakrantėje, gali nukentėti nuo kylančio jūros lygio, erozijos ir audrų, – rodo Josepho Rowntree fondo atlikti tyrimai.

Benbekulos saloje gyvenantys žmonės jau žino, kad didėjantys potvyniai kelia grėsmę Jungtinės Karalystės pakrantei. Mažos Išorinių Hebridų salos gyventojams jūros kėsinimasis tampa rimta problema, ypač jos vakarinėje pakrantėje.

Klimato kaitos poveikį pajus palankių sąlygų neturinčios Jungtinės Karalystės pakrančių bendruomenės. Joseph'o Rowntree fondo paskelbtoje ataskaitoje kalbama apie tai, kad vietiniai gyventojai savo akimis matė, kaip pakrantė susitraukė vos per keletą metų.

Grėsmę, kurią kelia erozija, dar labiau didina faktas, kad jūra iš salos paplūdimių „pasiėmė“ medžiagas, kurios paprastai naudojamos keliams tiesti ir pastatams statyti. Benbekulos sala nėra išimtis: ataskaitoje tvirtinama, kad kylantis jūros lygis gali atnešti „rimtų padarinių“ daugumai Jungtinės Karalystės pakrančių iki 2080 metų.

Autoriai pažymi, kad bendras jūros lygio kilimas prie Jungtinėje Karalystėje krantų gali viršyti vieną metrą ir galbūt net siekti du metrus. Jie įspėja, kad gali dažnėti stiprios audros ir kartu su jūros lygio kilimu didėti pakrančių potvyniai.

Dauguma iš 30 milijonų žmonių, gyvenančių Jungtinės Karalystės pakrantėse, – kurioms priklauso 291 gyvenamoji sala – turės pasiruošti klimato kaitos rezultatams. „Mes neskyrėme pakankamai laiko diskusijoms šiais klausimais“, – sakė Jeremy Richardson, inžinerijos konsultacijų įmonės „URS-Scott Wilson“ direktorius, ataskaitos bendraautorius.

„Kadangi mes kalbame apie tai, kas nutiks 2050-2080 metais, žmonės nėra linkę apie tai diskutuoti, tačiau pakrantės bus klimato kaitos padarinių priešakyje. Mes kalbame ne tik apie potvynius ir sausras, bet taip pat apie kylantį jūros lygį ir audrų dažnėjimą. Tai turės įtakos daugumai miestų, iš kurių ne vienas yra ypač pažeidžiamas, kadangi yra izoliuotas geografiškai.“

Klimato kaita grasina tapti papildoma našta pakrančių regionams, jau patiriantiems didelių socialinių ir ekonominių problemų. Dauguma turi didėjančią vyresnio amžiaus žmonių populiaciją, nes jaunimas buvo priverstas iškeliauti ieškoti darbo.

Kiekvienas pakrantės regionas bus paveiktas skirtingai. Žiemos kritulių gali žymiai padaugėti šiaurinėse ir vakarinėse karalystės pakrantėse. Tai paskatino susirūpinimą, kad šiose srityse didės potvyniai. Rytų Anglija, kur gausu žemų ir minkštųjų nuosėdų pakrančių, bus labiausiai pažeidžiama erozijos. Miestams, esantiems netoli žiočių, pavojus ypač gresia.

Manoma, kad 17 proc. pakrantės jau kenčia nuo erozijos. Penkios zonos laikomos ypač rizikingomis: Pietų Velsas, Šiaurės vakarų Škotija, Jorkšyras ir Linkolnšyras, Rytų Anglija, Temzės upės žiotys.

Vienas iš miestų, kurie ypač nukentės, yra Lanelis. Gyventojai ataskaitos autoriams sakė, kad jie tiki, jog didžioji jų mieto dalis per 50 metų gali atsidurti po vandeniu. Paskutinės praūžusios audros jau sunaikino Tūkstantmečio pakrantės kelią aplink Lanelio miestą, o netoli Pembrio buvusios smėlio kopos išnyko.

Skegneso miestas (Linkolnšyre) ataskaitoje pripažįstamas kaip esantis ypač rizikingoje jūros lygio kilimo ir audrų didėjimo zonoje. Ataskaitoje minima, kad miesto problemas apsunkina jame vyraujantis architektūros stilius: pastatai daugiausia vienaaukščiai, o tai reiškia, kad gyventojai negalės tiesiog persikelti į kitus aukštus, kad išvengtų potvynių.

Kitas miestas, keliantis rimtą susirūpinimą, yra Didysis Jarmutas prie Norfolko pakrantės, kuris buvo užtvindytas 1953 metais. 2007 metų lapkritį miesto verslo lyderiai susirūpino, kad jų turizmo pramonė yra neapsaugota nuo klimato kaitos padarinių.

Vyriausybė dešimtmečius sprendė dilemą, kaip būtų geriausia apsaugoti Jungtinės Karalystės pakrantes. Per pastarąjį penkiasdešimtmetį sėkmingas administracijų darbas sukūrė politiką, ginančią krantus, naudojant „kietas“ apsaugas – tokias kaip jūros siena.

Tokios politikos šalininkai pažymi, kad maždaug 60 procentų geriausiai žemės ūkiui tinkančios žemės yra penki metrai ar mažiau virš jūros lygio, o 90 procentų Jungtinės Karalystės prekybos vyksta per jūrų uostus. Be to, kranto linija yra tarptautiniu mastu reikšmingų paukščių populiacijų namai. Apie 10 procentų Didžiosios Britanijos gamtos rezervatų yra netoli kranto.

Ministrai abejoja, ar palaikyti „kietos“ apsaugos praktiką yra ekologiškai efektyvu, atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir turint mintyje jūros lygio kilimą. Bet Richardson'as teigė, jog labai svarbu, kad vyriausybė skyrė pakrančių bendruomenėms pakankamus išteklius kovai suk limato kaitos keliamomis naujomis grėsmėmis.

„Esame salų tauta, mes gyvename ir mirštame prie jūros“–, sakė jis. „Net jei apsaugoti pakrantę nėra prasmės išlaidų ir gautos naudos požiūriu, mums tai gyvybiškai svarbu dėl mūsų nacionalinio charakterio ir tapatybės.“

Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)