Šiaurės ir Pietų Korėjos mokslininkus suvienijo ugnikalnio išsiveržimo grėsmė  (1)

Retas atvejis Pietų Korėjos ir Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR arba tiesiog Šiaurės Korėjos) tarpusavio santykių istorijoje. Abiejų valstybių mokslininkai praėjusį antradienį susėdo prie bendro stalo aptarti galimą ugnikalnio išsiveržimo grėsmę.


Abiejų Korėjos pusiasalyje įsikūrusių valstybių seismologai ir vulkanologai susitiko pasienio miestelyje Munsan. Paminti principus ir nesantaiką kaimynines valstybes privertė Šiaurės Korėjos ir Kinijos pasienyje stūksantis, abiejų valstybių gyventojų šventuoju kalnu laikomas 2 744 m aukščio Pektusano ugnikalnis (angl. k. – „Baekdu“). Korėjiečių kalba ugnikalnio pavadinimas reiškia „Baltagalvis Kalnas“.

Paskutinis šio stratovulkano išsiveržimas įvyko 1903 m. Abiejų Korėjų vyriausybes neramina, jog pastaroji žemės drebėjimų serija Japonijoje galėjo destabilizuoti tektonines plokštes, kas, savo ruožtu, galėtų išbudinti šį galiūną. Ekspertai būgštauja, jog ugnikalnis gali išsiveržti per artimiausius kelerius metus. Taip manyti mokslininkus paskatino „nebūdingi simptomai“. Vulkanologus neramina ir 2002 m. netoli ugnikalnio įvykęs 7,3 balo žemės drebėjimas.

Anot ekspertų, jei ugnikalnis sprogtų, pasekmes pajustų ne tik abi Korėjos ir Kinija, bet ir Šiaurės Amerika bei Grenlandija. P. Korėjos Valstybinio aplinkos instituto pranešime įspėjama, jog ugnikalnio išsiveržimo apylinkėse vidutinė oro temperatūra už įprastą vidutinę ištisus mėnesius būtų porą laipsnių žemesnė – ugnikalnis į atmosferą išsviestų tūkstantį kartų daugiau pelenų, nei išsviedė pernai Islandijoje išsiveržęs vulkanas. Taigi, stichijos pasekmės būtų ne tik lokalios, bet ir globalios.

„Nebegalime būti ramūs, – teigia Pusano nacionalinio universiteto profesorius Junas Sun-hijus (Yoon Sung-hyo). – Ugnikalnis demonstruoja grėsmingus simptomus. Tačiau tiksliai numatyti, kada įvyks išsiveržimas ( jei jis įvyks), negalime. Nors Š. Korėja mėgina savarankiškai kontroliuoti situaciją, ši šalis neturi reikiamų priemonių pasiruošti galimam pavojui.“

Mokslininkų nerimą sustiprino seisminiai įvykiai netolimoje Japonijoje. Pranešama, kad Š. Korėjos žinyboms po Japoniją nuniokojusių stichijų „kruopščiai pasiruošti“ galimam ugnikalnio išsiveržimui įsakė ir Š. Korėjos lyderis Kimas Jong-ilas. Šalies vadas nurodė suruošti reikiamas priemones, jog būtų apsaugoti 60 km spinduliu aplink nerimstantį ugnikalnį gyvenantys žmonės.

„Nepanašu, kad bendra grėsmė reikšmingai sušvelnins įtemptus santykius tarp šių dviejų valstybių, – samprotauja šiuo metu Seule (Pietų Korėja) esantis Australijos nacionalinio universiteto (Kanbera, Australija) Korėjos studijų centro mokslininkas Hyunga Kimas (Hyunga Kim). – Bent jau aš asmeniškai tokių lūkesčių nepuoselėju.“

(0)
(0)
(0)

Komentarai (1)