Ledinis vanduo iš Arkties gali gerokai atvėsinti Europos klimatą  (8)

Ledinis vanduo iš Arkties netrukus gali sparčiai išsilieti į Atlanto vandenyną ir pakeisti orus Europoje – ypač teritorijoje nuo Didžiosios Britanijos iki Skandinavijos, perspėja klimatologai.

uriau Kanados sūkuriuojančiame didžiuliame telkinyje upių atnešamo gėlo vandens dalis nuo paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio išaugo penktadaliu ir toks sūrumo pasikeitimas gali paveikti cirkuliaciją vandenyne bei lemti atšalimą šiauriau Europoje, praneša MSNBC.

Mokslininkai tokio gėlo vandens pagausėjimo Arktyje nėra užfiksavę niekada anksčiau, teigia Laura de Steur, okeanografė Karališkajame Nyderlandų institute jūriniams tyrimams.

„Kiekis vandens, daugiausia Kanados ir Sibiro upių atnešamo į Arkties vandenyną, didesnis nei įprasta yra dėl aukštesnių temperatūrų, kurios šiaurinėse teritorijose lemia tirpsmą“, – nurodė ji pranešime, išplatintame Europos mokslo institutų, drauge dirbančių ties klimato projektais.

„Greitai tirpsta ir jūrinis ledas. Šį sausį Nacionalinis sniego ir ledo duomenų centras fiksavo naują rekordą – ledu padengtas buvo mažiausias vandenyno plotas ir tai dar gausina gėlo vandens palyginti ramiame Arkties vandenyne“, – aiškino L. de Steur.

Beveik pusei Baltijos jūros savo tūriu prilygstantis vandens telkinys – tarp mokslininkų žinomas kaip Boforto žiedas (Beaufort Gyre) – Arktyje buvo uždarytas pagal laikrodžio rodyklę jį sukusių vėjų, kurių kryptis nesikeitė dvylika metų. Paprastai vėjai keičiasi periodais nuo penkerių iki dešimties metų.

„Kai bendras atmosferos cirkuliacijos modelis pasikeis, gėlas ir šaltas vanduo turėtų patekti į Šiaurės Atlantą, kur sukels nenuspėjamą poveikį vandenyno srovių sistemai, svarbiai tiek dėl orų Europoje, tiek dėl maisto grandinės vandenyne“, – teigiama išplatintame pranešime.

„Tokio pasikeitimo ženklai pasirodė 2009 metais, tačiau laikotarpis buvo per trumpas, kad sukeltų rimtą nutekėjimą“, – nurodo mokslininkai.

L. de Steur pabrėžė, kad papildomą poveikį daro ir tai, jog daugiau Arktyje plūduriuojančio ledo yra plonesnis ir jaunesnis – ne senas ir storas kaip praeityje. Tai ledus daro „judresnius ir jie gali sparčiau pasitraukti iš Arkties“. „Blogiausiu atveju, tokių nutekėjimų pakilimas gali pastebimai pakeisti vandens paviršiaus sūdrumą Šiaurės Atlante. Kas nutiks po to, sunku nuspėti“, – teigė L. de Steur. Anot jos, „gali būti, jog, jei pasikeis vandenyno srovės, laukia dideli regioniniai pasikeitimai“.

Tarp tokių permainų – atšalimas dalyje Europos, šiaurinėje jos dalyje. Nors vėsą kurį laiką galėtų maskuoti bendras klimato šilimas, „vakarinis Europos kampas, ypač Didžioji Britanija ir Skandinavija, vis tiek galėtų iš esmės atšalti“, paskelbė mokslininkai.

Jie mano, kad vanduo neišsilies, jei vėjų pasikeitimas bus trumpalaikis.

„Kad išsilietų didelis kiekis vandens, mūsų manymu, vėjų pasikeitimas turi trukti ilgiau nei vieną sezoną – jis turi trukti metus arba ilgiau“, – sakė L. de Steur.

„Atmosferos cirkuliacija Arktyje keičiasi ir per paskutiniuosius metus atrodo labai kintama“, – teigė ji, nurodydama, kad dabartinei padėčiai suvokti ir ateičiai prognozuoti reikia daugiau tyrimų.

Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (8)