Lietuvos mokslininkai stojo į kovą prieš kaštonų kenkėjus  (4)

Dar praeitą vasarą specialistų ir miestiečių dėmesį patraukė visoje Lietuvoje nurudavę kaštonų lapai – tai kaštoninių keršakandžių, dar vadinamų kandelėmis, darbas.

Šį pavasarį specialistai nutarė išbandyti įvairias priemones, skirtas naikinti šiuos kenkėjus. Šiuo metu specialistai išbando kelias skirtingas priemones: vienomis apjuosiamas kamienas, kitos kabinamos ant šakų.

Tačiau prie specialia priemone ištepto paviršiaus prikimba ne tik keršosios kandelės, bet ir kiti vabzdžiai ar net paukščiai. Ten, kur nėra pritvirtinto vadinamojo lytinio atraktanto, kuris traukia kandelių patinėlius, jie visai neskrenda.

„Pats geriausias metodas – [pakabinamos dėžutės] viduje yra įdėtas toksai paklotas, išteptas klijais, prie tų klijų prilimpa vien tos keršosios kandelės“, – sako dr. Povilas Ivinskis, VU Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vedėjas.

Vietose, kur nesugrėbiami nukritę lapai, kasmet išsirita tūkstančiai kaštoninių keršųjų kandelių. Todėl svarbu nukritusius lapus sugrėbti, kompostuoti, apdoroti kalkėmis.

Pašnekovas sako, kad norint pasiekti rezultatų ir apsaugoti miestų kaštonus, reikėtų veikti organizuotai.

„Ir per vasarą galima taip naudoti, sakysim, kas savaitę keičiant paklotėles. Galima savo aplinkoje sureguliuoti tos keršosios kandelės gausumą ir, jeigu būtų masiškai naudojamos tos gaudyklės Vilniaus mieste, kituose miesuose, kur kaštonai pažeidžiami, manau, būtų rezultatas. Jei dar rudenį būtų lapai sugrėbiami, tai neturėtume šitų problemų“, – tvirtina P. Ivinskis.

Kiek tiksliai kaštonų auga Vilniaus mieste, nežinoma. Manoma, kad jų tikrai daugiau nei 3 tūkst., o kol neišvesta kandelėms atspari kaštonų rūšis, patariama nesodinti naujų kaštonų sodinukų.

Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt
Autoriai: Eglė Daugėlaitė

(0)
(0)
(0)

Komentarai (4)