Genetiškai modifikuotų kultūrų plotai perkopė 1 mlrd. hektarų  (28)

Žemių plotai, užsėti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kultūromis, pasaulyje pernai padidėjo dešimtadaliu. Sparčiausiai GMO kultūrų užimamas plotas augo Brazilijoje, o Europos Sąjungoje jis sumažėjo, skelbia BBC.

Beveik visų kultūrų genetinės modifikacijos buvo sukurtos arba tam, kad jos būtų atsparesnės užkratams, arba tam, kad geriau toleruotų herbicidus.

Tarptautinė žemės ūkio biotechnologijų paraiškų priėmimo taryba (ISAA) suskaičiavo, kad nuo GMO kultūrų pristatymo 1996 metais, jos buvo kultivuojamos daugiau nei milijardo hektarų plotuose - į sumą įtraukti visų keturiolikos metų duomenys. ISAA vertinimu, su genetiškai modifikuotų kultūrų ūkiais susiję apie 15 mln. ūkininkų.

„Per 2010 metus bendras komercinių biotechnologiškai pakeistų kultūrų plantacijų plotas perkopė milijardą hektarų - tai už Kiniją ar JAV didesnė teritorija“, - sakė Klaivas Džeimsas (Clive James), ISAA vadovas ir įkūrėjas.

Šiuo metu, anot jo, GMO kultūros kultivuojamos 148 mln. hektarų plote ir „tikėtina, kad jame bus kultivuojamos ir toliau“. Tuo metu oponentai nurodo, jog GMO kultūrų užimama teritorija vis dar sudaro tik dešimtadalį visų dirbamų žemės plotų - tai skelbia Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija.

Beveik pusė GMO plotų tenka JAV, nors besivystančios šalys prie šių technologijų naudojimo jungiasi greičiau nei išsivysčiusios. Jei pastarųjų metų tendencijos nesikeis, per artimiausius kelerius metus besivystančiose valstybėse bus auginama daugiau nei pusė GMO kultūrų – tarp populiarėjančiųjų yra bulvės.

Pernai į šią sritį žengė Pakistanas ir Birma – šiose valstybėse pradėta auginti vabzdžiams ir kitiems užkratams atspari medvilnė. Tačiau ES šiuo klausimu išlaiko konservatyvią poziciją. Vokietijoje ir Švedijoje, o pramoninių produktų gamybai (ne maistui) užaugintas nedidelis GMO bulvių derlius.

„Greenpeace“ Europos Komisijai yra pateikusi peticiją su daugiau nei milijonu parašų, kurioje reikalaujama sustabdyti naujų GMO kultūrų tvirtinimą.

Maža to, kad aktyvistus neramina galimas GMO kultūrų poveikis sveikatai, biotechnologijų verslas taip pat kritikuojamas, kad nesukūrė javų, duodančių tiesioginę naudą visuomenei, pavyzdžiui, maistingesnių arba tinkamesnių sausai, druskingai žemei. Beveik visais atvejais GMO kultūros modifikuotos, kad būtų atsparesnės vabzdžiams arba toleruotų herbicidus. Genetinės modifikacijos metu į vieną rūšį įterpiama iki aštuonių genų.

Dar vienas kritikų argumentas - rinkoje dominuoja tik sojos, medvilnė, kukurūzai ir rapsai, o labai mažai dėmesio skiriama kitoms skurdžiose šalyse svarbioms javų kultūroms - ryžiams, sorgo grūdams.

K.Džeimso teigimu, tokia situacija pasikeis, nes per artimiausius penkerius metus Bangladeše, Indonezijoje ir Vietname rinkai norima pristatyti, pavyzdžiui, vitaminu A praturtintų ryžių, kurie esą galėtų išgelbėti gyvybes žmonių, kuriems šio vitamino trūksta.

Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (28)