Netipiškas gama žybsnis – juodojon bedugnėn patekusios žvaigždės agonija  (4)

Ryškus gama spindulių žybsnis, pastebėtas kovą, atkeliavo iš tolimos galaktikos, esančios už beveik 4 mlrd. šviesmečių. Ten buvusią Saulės dydžio žvaigždę prarijo juodoji bedugnė, teigia JAV astronomai.

Šio sprogimo energija stebima net praėjus pustrečio mėnesio, teigiama žurnale „Science“ paskelbtuose tyrimo rezultatuose. Žybsnį Drakono žvaigždyne kovo 28 dieną pastebėjo NASA kosminė observatorija „Swift“, kurio misija – atskleisti galingų visatoje vykstančių sprogimų, vadinamų gama spindulių pliūpsniais, paslaptis.

„Tai tikrai skiriasi nuo bet kokio kito sprogimo, kokį yra tekę stebėti iki šiol“, – teigė tyrimo autorius Joshua Bloomas iš Kalifornijos universiteto Berkelėjuje.

Po kelių dienų J. Bloomas kolegoms nusiuntė elektroninį laišką, kuriame teigė, kad tai nebuvo „tipiškas gama spindulių pliūpsnis“. Išsamesnė palydovo duomenų bei „Hubble“ kosminio teleskopo ir „Chandra“ rentgeno spindulių observatorijos surinktos informacijos analizė tai patvirtino.

Paaiškėjo, kad už 3,8 mlrd. šviesmečių buvo praryta maždaug Saulės dydžio žvaigždė, praneša naujienų agentūra AFP.

„Manome, kad šis įvykis aptiktas tuomet, kai jis buvo pats ryškiausias, ir jei tai tikrai buvo masyvios juodosios bedugnės praryta žvaigždė, prognozuojame, kad toks dalykas šioje galaktikoje daugiau niekada nepasikartos“, – teigė mokslininkas.

Gama spindulių žybsnis, pavadintas Sw 164457, greičiausiai prasidėjęs kovo 24 ar 25 dieną, vis dar skleidžia energiją, tačiau manoma, kad per artimiausius metus ji pamažu išblės.

„Šis sprogimas per gana ilgą laiką sukūrė milžiniškus energijos kiekius, ir šis įvykis, praėjus daugiau kaip pustrečio mėnesio, vis dar tęsiasi. Taip nutinka todėl, kad juodajai bedugei sunaikinus žvaigždę, masė vis dar sūkuriuoja aplink – kaip vanduo, bėgantis į nuotaką. Šio sūkuriavimo proceso metu išskiriama labai daug energijos“, – kalbėjo J. Bloomas.

Šį įvykį galėjo sukelti žvaigždė, kuri per daug priartėjo prie galaktikos centre slypinčios juodosios bedugnės.

„Juodoji skylė ramiai sau tūno ir neryja medžiagos, tik staiga kažkas įžiebia tai. Taip gali nutikti ir mūsų galaktikoje, kurios centre taip pat ramiai snūduriuoja juodoji skylė. Ji retkarčiais „suburbuliuoja“ ar „žagteli“, kai praryja šiek tiek dujų. Iš toliau ji atrodytų mieganti. Bet jei kokia žvaigždė atsitiktinai priartėtų per daug, ji būtų sunaikinta“, – kalbėjo mokslininkas.

Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (4)

Susijusios žymos: