Juodojo aukso prakeiksmas: 50 metų Nigerio deltoje besiliejanti nafta
(1)
Praėjusią savaitę Jungtinių Tautų aplinkos programos specialistai baigė vieną iš svarbiausių istorijoje gamtosaugos projektų - Nigerio deltos naftos išsiliejimų poveikio aplinkai tyrimą - bei paskelbė situaciją apibendrinančią ataskaitą. Pernai balandį įvykusi katastrofa, kai Meksikos įlankoje išsiliejo nafta, buvo gerai nušviesta viso pasaulio žiniasklaidos. Žinoma, ne veltui, - tris mėnesius besitęsęs naftos veržimasis į atvirus vandenis laikomas didžiausiu naftos išsiliejimu per tokį trumpą laiką visoje žmonijos istorijoje. O ką žinome apie Nigerio deltos ekologinę katastrofą Afrikoje?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Jungtinės Tautos skelbia, kad būtent ten jau daugiau nei pusšimtį metų nesiliaujantys naftos išsiliejimai yra didžiausia žmogaus sukelta ekologinė tragedija. Manoma, jog nuo 1976-ųjų, Nigerijai ėmus pumpuoti naftą, šalyje per vienerius metus išsilieja daugiau naftos nei per tris mėnesius Meksikos įlankoje. Nigerijos vyriausybės oficialiais duomenimis, per daugiau nei 5 tūkstančius incidentų nuo 1980-tųjų, į aplinką išsiliejo apie pustrečio milijono barelių juodojo aukso. Jungtinių Tautų duomenimis, įvykus beveik 7000 naftos išsiliejimų, į aplinką pateko mažiausiai 3 milijonai barelių naftos. Tiesa, skaičiavimai tik apytikriai, nes apie daugelį išsiliejimų duomenų išvis nepateikiama.
Jungtinės Tautos, atlikusios daugiau nei metus trukusį Nigerio deltos tyrimą, nustatė, kad daugiau nei 70 proc. visų regione įvykusių naftos išsiliejimų yra nelikviduoti iki šiol, - būtent tai ir kelia didžiausią nerimą. Žinoma, į aplinką patekusios naftos likvidavimas nuo žalos gamtai tikrai neapsaugo, tačiau iš dalies padeda išvengti ilgalaikių pasekmių ir ekosistemoms, ir žmonėms.
Nigerijos vystymosi kelias - ne iš lengvųjų
Jei pažvelgtume į Nigerijos vystymosi istoriją, galima sakyti, kad naftos pramonė šią šalį pakeitė iš esmės. Šalyje, kur ilgą laiką svarbiausia ūkio šaka buvo žemės ūkis, šiandiena neįsivaizduojama be gamtos išteklių pramonės. Čia dirba absoliuti žmonių dauguma, taigi naftos kainų šuoliai tiesiogiai paveikia gausiausią Afrikos populiaciją.
Ekonomistai, prognozuojantys Nigerijos ateitį, žada, kad šalis iki 2050-ųjų bus sparčiausiai besivystanti pasaulyje. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad šalies gerovę lemia ne tik bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, paremtas, žinoma, tuo pačiu juoduoju auksu. Milžiniškas pajamas nešantys gamtos ištekliai turi ir kitą, neigiamą pusę - vis dažnesni naftos išsiliejimai sukelia ekologines katastrofas, palieka žmones be geriamojo vandens ir maisto bei pragyvenimo šaltinių. Net nebandant surinkti išsiliejusios naftos, žmonės priversti keltis šiauriau, kur vis dažniau kyla etniniai ar religiniai konfliktai bei įtampa.
Naftos pramonės atstovai teigia, kad juoduoju auksu paremtas spartus ekonomikos augimas leido šaliai sukurti švietimo, susisiekimo, sveikatos apsaugos infrastruktūras, tačiau Nigerio delta - vieta, kur sukuriama 90 proc. šalies eksporto pajamų - išlieka mažiausiai išsivysčiusiu Nigerijos regionu.
Naftos išsiliejimų priežastys - įvairios
Nigerijoje įsigalėjusi naftos kampanija „Shell” taiko kur kas žemesnius reikalavimus nei Europoje ar JAV.
Tai pripažįsta ir pati bendrovė, neslėpdama, kad Nigerijoje iki šiol eksploatuojami dar 1976-aisiais sumontuoti vamzdynai, kurie įprastai keičiami kas 15 metų. Naftos kompanija teisinasi ir sunkiomis, naftos gavybai itin nepalankiomis gamtinėmis sąlygomis. Tačiau tarptautiniai ekspertai pripažįsta, kad tokie „pasiteisinimai” niekada negaliotų išsivysčiusiose Vakarų šalyse.
Padėtį sunkina ir silpni verslo apribojimai, realiai sunkiai funkcionuojanti Nigerijos verslo kontrolės bei gamtosaugos sistema.Kaip ir daug kur Afrikoje Nigerijoje opi valdžios korumpuotumo problema. Pasaulio ekonomistų teigimu, verslo vykdymas didžiojoje Afrikos dalyje neįsivaizduojamas be kyšininkavimo ir papirkinėjimo - netgi skaičiuojama, kad tai sudaro iki septintadalio visų verslo patiriamų sąnaudų.
Kita svarbi Nigerijos problema yra nelegali naftos gavyba ir vagystės. Manoma, kad iš kampanijos „Shell” naftotiekių pavagiama net apie 15 proc. visos išgaunamos naftos. Tokie skaičiai leidžia manyti, kad nelegali naftos gavyba yra pakankamai gerai organizuotas verslas.
Nelegaliu verslu užsiimantys vietiniai sako, kad tai vienintelė išeitis, nes neturi kitų pragyvenimo šaltinių, o susirasti darbą dykvietėmis virtusiose apylinkėse, žlugus žuvininkystei ir žemės ūkiui, tapo nebeįmanoma.
Teoriškai naftos gavybą prižiūrinčios Nigerijos karinės pajėgos turėtų gaudyti ir bausti nelegaliai juodąjį auksą išgavinėjančius vietinius, bet realiai patikrinimų metu jie tik pasiima savo dalį: kaip teigia vienas vietinis, suma svyruoja nuo 400 iki 600 JAV dolerių.
Nelegali naftos gavyba arba, paprasčiau tariant, tiesiog vamzdynų prakirtinėjimai, sukelia naftos išsiliejimus bei gaisrus. Taigi nors tai ir reali problema, bet tikrai ne pagrindinė ekologinės katastrofos regione priežastis, kaip teigia „Shell”.
Ekologinių tragedijų pasekmėms pašalinti prireiks bent 30 metų
Jungtinės Tautos skelbia, kad naftos išsiliejimų padariniams pašalinti prireiks mažiausiai 30 metų ir ne vieno milijardo JAV dolerių. Milijardo prireiks vien pirmiesiems penkeriems metams - tam, kad bent iš dalies būtų atkurtos unikalios tropikų ekosistemos bei apylinkės išvalytos nuo cheminių medžiagų, sukeliančių vėžį.
Nors „Shell” skelbia apie įvairias Nigerijoje vykdomas socialinės paramos akcijas, bet dažnai pamirštama, kad naftos kompanijos lėšomis įrengtais vandentiekiais žmonėms atiteka vanduo, kurio užterštumo normos viršijamos tūkstančiais kartų, o į už naftos magnatų pastatytas mokyklas vietiniai žmonės negali leisti vaikų, nes neturi už ką sumokėti mokesčių už mokslą. Tad taip šalies vystymasis įsisuka į uždarą ratą.
Tiesa, per pastaruosius metus tarptautinis Hagos teismas vis dažniau patenkina vietinių Nigerijos žvejų bei ūkininkų kompensacijos prašymus, o naftos galiūnė drąsiau viešai paskelbia apie Nigerio deltoje įvykstančius nelaimingus atsitikimus - išsiliejimus, gaisrus bei žuvusius žmones. Tad belieka tikėtis, kad pusę amžiaus niokota Nigerio delta bei vietiniai žmonės pagaliau sulauks realios pagalbos.
