Skaitmeninis Stradivarijus: radiologai išgavo idealią legendinių smuikų kopiją (1)
Naudodami rentgeno spindulių skenerį, kuriuo paprastai ieškoma vėžio ar sužalojimų, mokslininkai „atkūrė“ Stradivarijaus smuiką. JAV dirbanti mokslininkų grupė, naudodama kompiuterinės tomografijos (KT) skenerį, pabandė atskleisti 307 metų senumo muzikos instrumento paslaptis. Tuomet surinktus duomenis jie panaudojo „beveik nesiskiriančioms kopijoms“ sukurti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Galiausiai vyrai iš JAV Kongreso bibliotekos pasiskolino Stradivarijaus smuiką, vadinamą „Betts“, kurio viduje vis dar buvo jo gamintojo, italo Antonijo Stradivarijaus (Antonio Stradivari) uždėta etiketė. Pagalbon pasikvietę dar vieną smuikų gamintoją Steve’ą Rossow, jie pradėjo kurti tris smuiko kopijas. Tam jiems teko padaryti daugiau, nei 1 tūkst. originalaus instrumento KT nuotraukų, kurios konvertuotos į duomenų formatą, tinkamą trimačių objektų surinkimui naudojamai programinei įrangai.
„Naudodami skenerį, nustatėme medžio, iš kurio padarytas smuikas, tankį. Vienintelis kitas būdas tai padaryti – instrumentą išardyti ir išmatuoti. Žinoma, to niekada nebus“, – aiškino S. Sirras.
Tuomet duomenys suvesti į skaitmeninio programinio valdymo medžio pjovimo mašiną. Ji, naudodama duomenis, iš atrinktos medienos, kuri buvo kaip įmanoma panašesnė į originalią, išpjovė smuiko priekinę ir apatinę plokštę, kaklelį, spirales kaklelio pabaigoje. Tuomet šios dalys rankomis surinktos ir nulakuotos.
„Kopijos savo skambesio kokybe stebėtinai panašios į originalus“, – tvirtino S. Sirras.
„Kai gaminame smuiką, kopijuojame pokyčius, kurie įvyko per daugiau kaip 300 metų, pavyzdžiui, permainas medyje – mažas deformacijas priekinėje ir užpakalinėje plokštėse, kurios įvyksta bėgant laikui dėl stygų ir kitų smuiko dalių galios“, – aiškino jis.
S. Sirras tikisi procesą pakartoti su kitais senoviniais instrumentais ir mano, kad jo darbas vieną dieną prisidės prie to, kad studentai galės naudotis „beveik tiksliomis“ originalių instrumentų kopijomis.
Šiam sumanymui pritarė ir visame pasaulyje garsios Juilliard mokyklos Niujorke dekanas.
„Kiekvienas muzikantas, baigęs bet kurią žinomą konservatoriją, susiduria su didžiule problema, kaip įsigyti smuiką, atitinkantį jo lygį ir kurio reikia norint pradėti aukščiausio lygio karjerą“, – teigė Ara Guzelimianas.
„Išaugus retų senų smuikų kainoms (akivaizdu, kad Stradivarijaus smuikai yra sąrašo viršuje), jie neįkandami niekam kitam, tik investuotojams ir investicijų fondams. Tad jeigu yra būdas, kaip puikų smuiką įduoti į rankas jaunam muzikantui mažesniais kaštais, tai būtų didžiulis žingsnis pirmyn“, – pridūrė jis.
Gerai išsilaikęs Stradivarijaus smuikas, pavadinimu „Ledi Blunt“, birželį aukcione parduotas už 15,9 mln. JAV dolerių. Ankstesnė rekordinė kaina už italo pagamintus instrumentus tą kartą viršyta daugiau, nei keturis kartus.
