Kaip danguje, taip ir ant... bangų: kodėl jos žėri Maldyvuose? (6)
Žvaigždžių jūra? Ne. Tai – Vadhu salos Maldyvuose krantas. Jį skalauja Indijos vandenyno bangos. Kurios, reikia pripažinti, naktį žėri išties kerinčiai. Kodėl?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasirodo, švytinčiomis žydro atspalvio iliuminacijomis atogrąžų jūrų bangas padabina mikroskopiniai bioorganizmai – fitoplanktonas. Panašu, jog mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kokiu būdu kai kurios fitoplanktono atmainos taip fantastiškai papuošia bangų keteras.
Bioliuminescensija pasižymi ne viena fitoplanktono rūšis. Anot bioliuminescencijos eksperto Vudlendo Hastingso (Woodland Hastings) iš Harvardo universiteto, jų sukuriamu spalvų žaismu galima grožėtis daugelyje pasaulio jūrų ir vandenynų.
„Atlanto ir Ramųjį vandenynus esu išraižęs skersai išilgai, ir nesu matęs vietos, kur nebūtų bioliuminescencijos ar nakties, kurios metu jos jūroje nesimatytų“, – tvirtina V. Hastingsas.
Dažniausiai bioliuminescencinį efektą sukuria fitoplanktono rūšis - šarvadumbliai (angl. - „dinoflagellates“). Naujausi tyrimai, kuriuose dalyvavo ir V. Hastingsas, byloja, jog vienaląsčių šarvadumblių membranose yra specialūs kanalėliai, reaguojantys į elektros signalus – būtent šis biologinis mechanizmas ir sukelia unikalų jūros vandens žėrėjimą.
Žėri ne tik bangų keteros, bet ir pakrantės smėlis. Nes ant jo likę jūros vandens, kuriame apstu fitoplanktono. Beje, analogiško fitolanktono randama ir gėlo vandens ežeruose, tačiau jų vanduo taip nežėri. „Tai yra viena iš bioliuminescencijos mįslių – kodėl žėrėjimo nebūna gėlame vandenyje niekas nežino“, - pažymi V. Hastingsas.
Kai kurie šarvadumbliai išskiria toksinų, kurie gali būti kenksmingi žuvims, žmonėms ir kitiems gyviems sutvėrimams. Mokslininkai yra linkę manyti, jog bioliuminescencija gali būti viena iš fiziologinės gynybos formų. Kaip ir gyvatės barškuolės uodegos galiukas, planktono žėrėjimas gali būti įspėjamasis signalas plėšrūnams. „Netikro aliarmo“ teorija iškelia kitokią prielaidą: planktonas žibėjimu pritraukia „antros eilės“ plėšrūnus, kurie medžioja į fitoplanktoną nusitaikiusius „pirmos eilės“ giminaičius. „Nors šarvadumbliai yra vienaląsčiai, kai kurie iš jų yra pakankamai dideli, jog juos būtų galima įžiūrėti be mikroskopo“, - atkreipia dėmesį bioliuminescencijos ekspertas. Visą savo gyvenimą bioliuminescenciją tyrinėjantis Harvardo mokslininkas ragina žmones ateiti naktimis prie jūros ir įspūdingą reginį pamatyti savo akimis – nuotraukos viso grožio tikrai neperteikia.