Dėl pasaulinio atšilimo labiausiai prisidedančių dujų koncentracija 2010 metais pasiekė rekordinį lygį, be to, šios dujos atmosferoje liks dešimtmečius, net jeigu pasaulis daugiau nebeterštų atmosferos, nurodo Jungtinių Tautų (JT) klimato agentūra. Tai savo ruožtu lemia pokyčius ledynmečių perioduose.

Ledynmetis yra toks periodas, kai ilgam sumažėja Žemės paviršiaus ir atmosferos temperatūra, ir dėl to didelį planetos paviršiaus plotą padengia ledynai.

Per Žemės istoriją būta bent penkių ledynmečių. Jų metu vyko apledėjimo ciklai, kai ledynai slinko į priekį ir traukėsi. Paskutinis didelis ledynmetis baigėsi prieš 10-15 tūkst. metų.

„(Analizė) rodo, kad dabartinio (periodo) tarp ledynmečių pabaiga ateitų per artimiausius 1,5 tūkst. metų, jeigu anglies dvideginio koncentracija atmosferoje neviršytų (maždaug) 240 ppmv“, – sakoma minėtame straipsnyje.

Tačiau dabartinė anglies dvideginio koncentracija yra 390 ppmv, o esant tokiai koncentracijai ledynų didėjimas būtų neįmanomas, priduria jo autoriai – Kembridžo universiteto, Londono universitetinio koledžo, Floridos universiteto ir Norvegijos Bergeno universiteto mokslininkai.

Ledynmečių priežastys nėra iki galo suprantamos, bet manoma, kad tarp veiksnių yra metano ir anglies dvideginio koncentracija atmosferoje, Žemės skriejimo aplink Saulę orbitos pasikeitimai ir tektoninių plokščių judėjimas.

Prognozuojama, kad Žemės klimatas toliau šiltės dėl vis didėjančios „šiltnamio efekto“ dujų koncentracijos, kuri savo ruožtu didina gamtos katastrofų ir vandenyno lygio kilimo pavojų.

Mokslininkai yra perspėję, jog pasaulio temperatūros didėjimas turėtų būti apribotas 2 laipsniais pagal Celsijų, kad būtų išvengta blogiausių klimato kaitos pasekmių, bet dėl vėlavimo pažaboti taršos augimą planeta yra atsidūrusi pavojuje.

Komentarai (5)