Katalikų bažnyčios pastangos neatsilikti nuo mokslo pasiekimų

Niekaip nesuvokiu, kaip tikėjimas padaro žmogų dvasiškai subrendusiu. Negi nori pasakyti, kad mokslo žmonės, kaip Carl Sagan, filosofai, kaip Sokratas, kurie paskyrė savo gyvenimą suvokti ir sužinoti apie pasaulį, kuriame gyveno, buvo dvasinėje kūdikystėje? Nebūk juokingas. Dievo nereikia, kad suvoktum savo vietą po saule, kad brangintum tai kas yra šalia tavęs, kad būtum smalsus ar moralus. Ne tu pirmas bandai įpaišyti šį deistinį požiūrį, bet faktas toks, kad mes nežinom ir fantazijos, kad ir kokios geros tos nežinomybės negali pašalinti. Kaip Carl Sagan sakė: "Neįtikėtinoms hipotezėms reikia neįtikėtinų įrodymų". Jei tavo vienintelis argumentas yra: "Jis/ji/tai egzistuoja tačiau mes negalime jo/jos/to suvokti" tai tiesiog pilstai iš tuščio į kiaurą

Nuoseklus ir totalus Veido dekadansas... Negi nebeliko tikrų žurnalistų, neištraukinėjančių faktų iš konteksto? Kiek dar reikia kartoti: 1. RKB . Nepykite, jei jūsų oponentai už pažinimo ribų susikuria komforto zoną - Dieviškumą, metafiziką, savaiminį priežastingumą... Kodėl kai kuriems mokslininkams taip sunku irgi susikurti komforto zoną? Juk turėtų tik džiaugtis, kad yra ką tyrinėti, juk kažko nežinojimas ir yra tyrinėtojo gyvenimo prasmė?

. Priešingai - Dievo "hipotezė" yra labai paprasta ir aiški, daugumoje šiuolaikinių kultūrų visiškai "ordinary". P.S. Ši citata yra iš konteksto apie ufonautus. Juk jei žali žmogiukai būtų toks jau masinis ir realus reiškinys, tai ir daiktiniai jų įrodymai turėtų mėtytis ant kiekvieno kampo. Gi kalbant apie Dievo egzistavimą tas nelabai tinka, čia geriau taikyti Russelo puodelio analogiją: kol jo neaptikome, galime laikyti, kad jo ir nėra - bet tai dar ne įrodymas, kad jo išties nėra (o kas, jei vieną sykį aptiksim?). Ir negana to, patsai Saganas sau prieštarauja. Kaip paaiškinti jo, skeptiko, entuziazmą visokiuose SETI projektuose? Vienur jis rašo, kad ufonautų nėra; kitur rašo, kad derėtų laikytis prielaidos, jog Russelo puodelis neegzistuoja (nes to tikimybė nykstamai maža)... Ir štai - jis tam neegzistuojančiam Russelo puodeliui siunčia laiškus...

Ar galima šaltinį? Išsilavinimo sumetimais esu porą sykių perskaičiusi Naująjį Testamentą, bet ten tokių eilučių nepamenu.

: tipiškas ignorantiškumas. Jei kuriam iš biblijinių veikėjų ir galima priskirti panašias idėjas, tai labiau neolitiniam Mozei nei Romos laikų Jėzui. O tekstas skliausteliuose - tai išvis ne į temą. Tomas Akvinietis? Džordanas Brunas? Tik jau ne Jėzus... Būtų gražu, jei komentatoriau bent jau susilaikytų nuo skiedalų temose, kuriose visiškai nesigaudo.

Tikriausiai susimaišei - aš, asmeniškai, niekad neteigiau, kad Dievo nėra, bet aš niekada nepriimu asmeninių interpretacijų, kokia toji dievybė galėtų būti. Logiška manyti, kad dievo egzistavimas gali būti tikėtinas, bet tarkim apžvelgsim visas esamas galimybės kiekvienam specifiniam dievui. Gaunam 1 prie begalybės. Yra viena, kai tam tikri įvykiai atitinka fizikos dėsnius (ufonautus palaiko iš dalies evoliucijos teorija), visai kas kita, kai tikimybes egzistuoti priskiriame kažkokiai tai būtybei, kuri nuo pat pradžių yra apipinta begale paradoksų. Okamo skustuvas šiuo atveju tinka bet kuriam įvykiui (arba įvykis įvyksta arba neįvyksta, tasai egzistuoja arba neegzistuoja, paprasčiau ir būt negali)

"Aršiausieji ateistai žaidžia mistine "mokslo vs. religija" korta. Juk tikintieji net nekelia sau tokio klausimo, ar toji prieštara išties yra". Sapalionės... Kaip tik realybėje visada religingieji prie manęs prisikabina, kodėl netikiu, kad yra dievų, goblinų, drakonų ir kt. Užduoda abstrakščius klausimus ir sugeba mėgautis tuo, kad į juos neįmanoma atsakyti. O žiūrint konstruktyviai - situacija absurdiška. Visi diskutuoja apie viską, ko pagrindas greičiausiai yra labai paprastas - Marija pasišlaistė kaime su visais vyrais, netyčia pastojo. Jos vyras, žinoma, viską suprato*, kokią pasileidėlę vedė, bet tais laikais buvo gėda prisipažinti, kad žmona šliurė. Nu tai ir sukūrė pasakėlę, kad čia tipo vaikas nuo dievo. O prieš 2 tūkst. metų žmonių galvose dar drugeliai skraidė, tai ir patikėjo. Marija tapo šventa, o Kristus - dievu. * O gal Marijos vyras taip nieko ir nesuprato per visą savo gyvenimą? Sukta moterėlė...

Viskas būtų kaip ir gerai su tavo pamąstymais, tačiau pamiršti vieną faktą, kad tais laikais neištikimos moterys būdavo nužudomos. T.y. negali būti, kad jos vyras būtų jos pasigailėjęs, sužinojęs, kad ji pastojo ne nuo jo. Turėjo būti velnioniškai gera pasakėlė jam pasekta tokiu atveju.

Visos religijos ir dievai sugalvoti zmoniu. Garbindami kazkuri dieva jus paprasciausiai garbinate zmogu kuris ji sugalvojo, o tai neturi jokios prasmes. Nera dievu, nera ir religiju - yra tik magija ir mokslas. + Kazkada, bet kuris dabartinis mokslas butu skaitomas kaip magija.

Katalikai jus geda man butu net vadintis tokiu http://www.youtube.com/watch?v=VABSoHYQr6k

Iš kur ištraukei, kad mes katalikai? Už šmeižtą dabar galiu paduoti tave į teismą.

Šiaip yra tiesos šiame video. Beje per Marijos radiją vyko transliacija - interviu su vienuole ar šiaip kažkokia šventąja apie pedofiliją. Negirdėjau nei vieno smerktino teiginio!

, gal tų kabinėjimųsi pirmapradė priežastis ir yra ta, kad pademonstruoji savo nereligingumą? O gal esi tiesiog balta varna praktikuojančių tikinčiųjų daugumoje? Juk neprivalai būti tikintis, kad sudalyvautum esminiuose tikinčiųjų ritualuose. Kaip ir bet kuriuose kituose... Tikriausiai plauni rankas pasinaudojęs tualetu - betgi savaime aišku, kad to reikia tik dėl estetikos, dėl pagarbos aplinkiniams. Mane irgi užknisa tam tikri ritualai: daugmaž, kaip aš galiu nežinoti, kas laimėjo "Chorų karus". Bet ar tai tragedija? Na, o biblijinę istoriją kažkodėl interpretuoji pagal XXI a. jaunimo stereotipus. Tai dabar mes esame pratę apie buitinius dalykus šnekėti tiesiai. Manau, kad tais laikais nelabai kam rūpėjo, iš kur tasai Jėzus atsirado, galbūt tikrosios istorijos nei jis pats, nei apaštalai žinojo. Gal jis tiesiog pamestinukas? Gal jo tikroji motina buvo kokia Marijos sesuo ar motina, mirusi gimdant? Kodėl visa tai reikia sureikšminti? Faktas tas, kad Jėzus buvo labai charizmatiška, neeilinių gabumų ir netradicinių anarchistinių pažiūrų bet giliai religinga asmenybė (bent išoriškai). Faktas, kad judėjų sektos tuo metu laukė Išganytojo ir bet kuriam neeiliniam paaugliui su kiek įdomesne ar paslaptingesne praeitimi kabino Mesijo titulą. Jėzus nebuvo nei pirmasis, nei vienintelis! Tais laikais "įkvėpimo", "Dievo sūnaus" sąvokos buvo suprantamos visai kitaip - bet kuris talentingesnis poetas ar filosofas buvo laikomas "įkvėptuoju". O mes dabar kaip kokie beraščiai viduramžių mužikai bandome viską suprasti pažodžiui... Aš asmeniškai netikiu, kad Evangelijose tyčia meluojama ar iškraipoma labiau nei įprasta to meto žodinėje tradicijoje. Manau, kad pirmieji užrašę Evangelijas patys tikėjo tuo, ką rašė. Kad tos istorijos, atpasakotos iš kartos į kartą, ir buvo realių įvykių asmeniniai liudijimai, pergyvenę romantizuotą sugedusį telefoną. Kiekvieno individualus reikalas, kiek visai tai simbolikai suteikti prasmės. Beje, rekomenduočiau paskaityti apie Pranašą Isą Korane. Nėra per daug ten to misticizmo, bet, matyt ne veltui Jėzus vadinamas paskutiniu(?) Pranašu iki Mahometo.

Tai jau tikrai... Ypač mechanika ir geometrija.

Tai visgi kodėl tiek perdėto dėmesio Turino drobulei bei tyrimų ir falsifikavimų? Manau, kai kuriems jis yra kaip ir savas "Enšteinas".

, tikrai ne. Religingieji patys užveda tą temą. Aš toleruoju visus religinguosius iki to momento, kol jie pradeda veikti kitus. Ir ypač nekenčiu, kai dorą gyvenimo būdą jie laiko tik krikščioniškojo mokymo privilegija. O šiaip neskaitysiu apie tuos pranašus. Tikrai tingiu. Laikaus gyvenime principo - daryk tai, kas patinka, nes kiekvieną sekundę gyventi lieka vis mažiau! Nors esu tikras, kad ir aš prieš mirtį išsigąsiu nežinomybės ir pradėsiu melstis dievui, o visus savo pinigus pervesiu bažnyčiai, kad tik turėčiau amžiną gyvenimą. (-:

, o kodėl tiek dėmesio Da Vinčio rankraščiams, seniems žemėlapiams, monarchų relikvijoms? Net ir senovinis falsifikatas bei jį supančios istorijos yra labai vertingas liudijimas. O čia gi ne kas kita, kaip sudžiūvęs paties Dievo Avinėlio kraujas, ką tik už mus pralietas! Turino drobulė krikščionims yra bene svarbiausia relikvija, didžiausias simbolis, biblijinių įvykių įrodymas - tai tau ne koks nors Šventasis Gralis, apie kurį tiek filmų pristatyta.

Tokiu atveju galiu iškelti paradoksalų klausimą: kokiais įrodymais galime patvirtinti įrodymų naudą? Jei iškelsime klausimą "o kas, jeigu vis dėlto..." iš karto griūna visi dėsniai, nes niekas nebeveikia pagal numatytą tvarką. Iškyla klausimai: "o kas jeigu įvykiai gali vykti be priežasties ar neturėti pasekmės?" Iš karto klausiam: "kam to reikia?"

man nelabai idomu ka tamsta uzskaito ir ko neuzskaito. Nei tamsta gyveno Jezaus laikais, nes jis zino ka Jezus dare, o ko nedare. Ir net nezino ar toks Jezus isvis gyveno. Visi tamstos teiginiai ir tikejimas ant tiek deletantiski kad nieko apart sypsenos neispaudzia. Jezus iskele zmogaus teisiu lygybes neziurint i spalva, religija, lyti ir panasiai. O jo pasekejai pries kuriuos tamsta atsiklaupia ant keliu ir laiko sviesos skleidejais organizavo kryziaus zygius kur zude desimtimis tukstanciu. Gailestingasis Dievas... Jeigu tamsta krikscionys ir katalikas(o manau taip ir yra), tuomet jis laiko protestantus Setono pasekejais, nes tokia yra oficiali pozicija. Dar Zemes planetai 12 tukstanciu metu, ji yra visatos centre, o zydai isrinktoji tauta. Beje, kodel patys Zydai netiki Jezumi nors pagal Biblija jis pats buvo Zydas ? Gal todel kad paeme surudijusias vinis ir primuse ji prie supuvusio pagalio ?