Grenlandijoje rastas seniausias ir didžiausias smūginis krateris Žemėje  (5)

Grenlandijoje atrastas tokio dydžio smūginis krateris, jog norint rasti didesnį, tektų keliauti į Mėnulį ar Marsą, praneša „Newscientist.com“. Maždaug 30 km skersmens asteroidas į Grenlandiją rėžėsi prieš maždaug 3 mlrd. metų ir išmušė kraterį, kurio gylis kadaise siekė 25 km, o skersmuo – 600 km.

Nuo šio kraterio ankstesnysis Žemės rekordininkas – Vredeforto krateris Pietų Afrikoje – tiek amžiumi, tiek dydžiu smarkiai atsilieka. Vredeforto kraterį asteroidas išmušė prieš maždaug 2 mlrd. metų, o jo skersmuo – „tik“ 300 km.

Rekordinis Grenlandijos krateris surastas į rytus nuo Manitsoko (Maniitsoq) miesto, vakarinėje Grenlandijos pakrantėje. Tiesa, dabar ten žioji nebe 600 km dauba, o tik 100 km skersmens kraterio liekanos. Anot kraterį atradusių geologų, tai paaiškina, kodėl jis atrastas tik dabar. Mat išlieka tik giliausios kraterio zonos. Paviršines kraterio struktūras ir lengvai atpažįstamus darinius seniai nutrynė erozija.

„Uolos, kurias ten matome šiandien, po smūgio buvo 25 km gylyje, – pasakoja tyrimui vadovavęs Danijos ir Grenlandijos Geologinių tyrimų centro ekspertas Adamas Gardė (Adam Garde).

Labiausiai dėmesį traukiantis požymis – granito tipo uolienos, kurios kadaise buvo sutriuškintos, išlydytos ir paverstos į miltelius. Taip gali nutikti tik po staigaus, galingo smūgio. Deformuotas granitas paplitęs 35-50 km spinduliu, žymi tikėtiną smūgio epicentrą. Tokio didelio masto granito deformacijų geologiniai procesai sukelti negalėjo.

„Kažką panašaus galima rasti geologinio sprūdžio zonoje, tačiau tik ne 100 km skersmens rate“, – pažymi tyrimų grupės narys Jainas Makdonaldas (Iain McDonald) iš Kardifo universiteto.

Be to, smūgio zonoje rastos kvarco sąnašos pasižymi mikroįtrūkimais ir defektais, kurie būdingi kituose žinomuose smūginiuose krateriuose randamiems kvarco kristalams. Išmatavus kampus tarp įtrūkimų ir kiekvieno kvarco kristalo orientaciją, gauti modeliai leido iškelti prielaidą, jog visa tai yra smūginės bangos padariniai. Žinomi geologiniai procesai palikti tokių negalėjo.

Tiesa, geologų atradimu tiki ne visi. „Galbūt požymiai ir byloja, jog ten turi būti krateris, tačiau bijau, kad tai niekados nebus įrodyta, – smūginių tyrimų mokslo (angl. – „impact science“) specialistas Naujojo Bransviko universiteto (Frederiktonas, Kanada) Džonas Sprėjus (John Spray). – Kita vertus, nemanau, jog kas nors galėtų pagrįsti, esą tai nėra krateris. Bet kuriuo atveju, tyrėjų kolektyvas šauniai padirbėjo – padaryti daugiau vargu ar įmanoma. Be to, jų tyrimų rezultatai skatina smūginių tyrimų mokslo specialistus dairytis kitų nepaprastai senų tokio tipo kraterių. Gali būti, jog Žemėje tokių – galybės, tik mes dar neišmokome jų atpažinti.“

Naujasis rekordinis krateris, kaip manoma, susiformavo 2,4 mlrd. metų prieš kambro „gyvybės sprogimu“ vadinamą reiškinį, kuris prasidėjo prieš maždaug 580 mln. metų. Kai 30 km luitas rėžėsi į Žemę, joje gyvavo tik dumbliai ir cianobakterijos, tad smūgio poveikis gyvybės evoliucijai – menkai numanomas. Žinoma, jei toks asteroidas Žemėn smogtų dabar, tai sunaikintų didžiąją dalį Žemės gyvybės ir sukeltų dar vieną masinį gyvybės išmirimą.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(1)
(0)
(1)

Komentarai (5)