Mokslinės fantastikos pranašystės, virtusios tikrove  (0)

Mūsų laikais mokslinė fantastika tampa nebe fantastika. Dėl sparčiai besivystančių technologijų vakarykštė mokslinė fantastika šiandien tampa mokslo faktu. Štai tik keletas fantastinių istorijų, kurios virto realybe, rašo mixednews.ru.

Kosminės raketos

Žiulis Vernas ( Jules Verne) pelnė šlovę už savo 1865 metais išleistą knygą „Iš Žemės į Mėnulį“ - tai buvo viena iš ankstyviausių šiuolaikinio mokslinės fantastikos žanro atstovių. Tačiau ši futuristinė pranašystė pasirodė esanti stebėtinai tiksli, numačiusi Mėnulio modulius, Saulės bures, ir net žmogaus išsilaipinimą Mėnulyje – prieš šimtą metų iki to laiko, kai šis „mažas žingsnelis žmogui“ tapo realybe.

Dirbtiniai Žemės palydovai

Mokslinės fantastikos legenda Arturas Klarkas (Arthuras Clarke ) kartą pasakė, kad bet kuri pakankamai į priekį pažengusi technologija savo prigimtimi neatskiriama nuo magijos. Įsivaizduokite, kad žmogus turi galią padaryti taip, kad jo balsą išgirstų vienu metu visoje planetoje. Magija... ar tik tiesiog ryšio palydovai? Prieš dešimtmetį iki jų pasirodymo A. Klarkas aprašė ryšio palydovus knygoje „Pasaulis be laidų“.

Povandeniniai laivai

Kada Žiulio Verno knyga „Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu“ buvo išleista 1870 metais, povandeniniai laivai jau egzistavo apie šimtą metų. Jie daugiau ar mažiau (veikiau mažiau) sėkmingai buvo naudojami Pilietinio karo metu, tačiau išradėjai negalėjo sugalvoti, kaip priversti juos plaukti kitaip, negu varomiems žmogaus jėga. Ž. Verno „Nautilus“ tapo įkvėpėju, daugeliu požiūrių jis primena šiuolaikinį balistinį povandeninį laivą su autonomine varančiąja sistema. Ir tai buvo ne viskas, ką sugebėjo išpranašauti Ž. Vernas – kapitono Nemo nešiojamoji panėrimo sistema buvo šiuolaikinio akvalango prototipas.

Vandens čiužiniai

Galbūt, jie ir ne tokie žavūs, kaip robotai ar mirties spinduliai, bet kaip ne keista, vandens čiužiniai pirmą kartą buvo aprašyti 1961 metais pasirodžiusioje Roberto Hainlaino (Roberto Heinleino) knygoje „Atklydėlis svetimoje šalyje“. Jis pasakė, kad ši idėja buvo „bandymas pasiūlyti idealią ligoninės lovą tiems, kas praleido pernelyg daug laiko baisiose ligoninių lovose“. Pirmoji šiuolaikinė komercinė vandens lova pasirodė praėjus septyneriems metams po knygos išleidimo.

Nematomumas

1897 metais pasirodęs Herberto Velso ( Herberto Wellso) romanas „Nematomas žmogus“ buvo pirmoji iš daugelio fantastinių istorijų, kurioje buvo naudojamasi nematomumu. Realiame gyvenime dabar mes jau turime radarams nematomus lėktuvus ir metamaterialų kamufliažą – medžiagą, galinčią aplink save lenkti dalies šviesos spektro spindulius ir, tokiu būdu, likti nematomai plika akimi. Dėl savo ypatingos svarbos kariniu požiūriu tokios technologijos tikroji pažanga nėra žinoma ir garantuotai yra griežtai įslaptinta. Gandonešiai atkakliai tvirtina, kad nematomi tankai jau tikrai galimi, ir ne tik dėl elektroninio kamufliažo technologijos – o informacija apie šį kamufliažą vis dėlto pasiekė visuomenę.

Skraidantys automobiliai

Skraidantys automobiliai – tai dar vienas iš mokslinės fantastikos bokštų. Bet mūsų dienomis fantastika virto realybe. Įžymusis „Terrafugia Transition Roadable Aircraft“ netrukus taps pirmuoju komerciškai prieinamu skraidančiu automobiliu, kainuosiančiu, kaip tikimasi, 279 tūkstančius dolerių. Galėdama iš automobilio pavirsti lėktuvu ir atvirkščiai, spragtelėjus jungiklį, ši mašina yra tikrai stulbinantis funkcinis žaisliukas.

Mobilieji telefonai ir „Bluetooth“

Kirkas kalba į „Bluetooth“ įrenginį? Na, apskritai imant, taip. Ryšio priemonės iš „Star Trek“ dirba didžia dalimi taip pat, kaip ir šiuolaikiniai mobilieji telefonai, nebent tik tiek, kad duoda galimybę pasinaudoti tarpgalaktiniu tarptinkliniu ryšiu ( angl. „roaming). Maži vaikai, kurie kažkada žaidė, pamėgdžiodami Jamesą Kirką, vieną kartą pamatė, kad pas juos atsirado tokie patys įrenginiai, kaip ir pas jį...

Spindulinis ginklas

Šiluminės, mirtinos ir įvairiausios kitokios spindulinių patrankų rūšys įeina į klasikinį mokslinės fantastikos arsenalą. Pats pirmasis pavyzdys buvo šiluminiai spinduliai, kuriais naudojosi kitos planetos gyventojai H. Velso „Pasaulių kare“, bet jūs vargu ar įstengsite surasti kokį nors bulvarinį mokslo populiarinimo romaną, kuriame nebūtų naudojamas kokios nors rūšies spindulinis ginklas. Mūsų laikais kai kurių rūšių kariniai lazeriai gali numušti skrendančias raketas. O nemirtingas garso patrankas, panašias į „Long Range Acoustic Device“ (LRAD), naudoja kariuomenė, saugojusi 2012 metų Olimpines žaidynes.

Robotai

Karelo Čapeko 1920 metų scenarijus „Rosumo universalūs robotai“ padovanojo pasauliui automatonų, arba dirbtinių žmonių, idėją, be to, jame pirmą kartą panaudotas žodis „robotas“. Scenarijuje robotai sunaikino mums žinomą žmoniją. Ši žmonijos žūtis, ačiū Dievui, nevirto realybe, bet negalima neigti, kad robotai tapo neatskiriama šiuolaikinio pasaulio dalimi – nuo „Roomba“, kuris valo jūsų kilimus, iki sekančios kartos nepilotuojamų kovinių lėktuvų „BAE's Taranis“. Vienas panašiausių į žmogų savo išvaizda robotų – ASIMO, taip pavadintas Aizeko Azimovo (Isaaco Asimovo) garbei, nes jis skūrė garsiuosius „Tris robototechnikos dėsnius“.

Kosminės kelionės

Коsminis turizmas yra puikus pavyzdys, kaip mokslinė fantastika tampa moksliniu faktu. Pirmą kartą jis buvo pavaizduotas 1968 metais sukurtame Stenlio Kubriko (Stanley Kubricko) filme „2001: Kosminė odisėja“, o taip pat kitose, mažiau žinomose istorijose; mūsų laikais pasiturintys keleiviai gali susimokėti už kelionę į Tarptautinę kosminę stotį. Vis daugiau privačių kompanijų priima paraiškas suborbitiniams ir orbitiniams skrydžiams. O ilgalaikėje perspektyvoje planuojama kosmose įkurti viešbučius ir net lankyti Mėnulį.

Asteroidų grėsmė 

Dar prieš keletą metų niekas nesuko sau galvos dėl asteroidų. Žinoma, visiškai įmanomas dalykas, kad vienas iš jų sunaikino dinozaurus, bet tai atsitiko prieš milijonus metų, o „Armagedonas“ ir „Susidūrimas su bedugne“ yra tik fantastiniai katastrofų filmai, tiesa? Gali būti, kad ne. NASA dabar kur kas rimčiau žiūri į grėsmę, kurią kelia „Arti žemės esantys objektai“ (NEO), kruopščiai rinkdama duomenis apie potencialiai pavojingus asteroidus (PHA). Keletas observatorijų net specializuojasi panašių objektų paieškoje ir sekime. Dabartinis NASA skaitiklis, registruojantis kosminius objektus, kurie pajėgūs nušluoti gyvybę nuo žemės paviršiaus, tokių asteroidų priskaičiuoja apie penkis tūkstančius.

Vaikai iš mėgintuvėlių ir genų inžinerija

Klasikinis 1932 metų Oldoso Hakslio (Aldous Huxley) mokslinis fantastinis romanas „Puikus naujas pasaulis“ siaubą keliančiu tikslumu išpranašavo daugeliu požiūrių tą pasaulį, kuriame mes gyvename šiandien. O. Hakslis pataikė į dešimtuką, numatydamas genų inžineriją: vaikai iš mėgintuvėlių, klonavimas, genetinės manipuliacijos, ir net dizaineriniai vaikai – visa tai yra dalis šiuolaikinio mūsų pasaulio. Bet iš tikrųjų panašumas driekiasi dar giliau. „Puikus naujas pasaulis“ parodė viską nustelbiančią vartotojišką visuomenę ir geros nuotaikos narkotiką, vadinamą soma, kuris labai panašus į daugelį šiuolaikinių antidepresantų.

Interaktyvūs planšetiniai kompiuteriai

„iPad“, elektroninės skaityklės, telefonai su sensoriniais ekranėliais – visa tai dabar yra ne tik mokslinių fantastinių knygų puslapiuose, bet ir kasdieniniame mūsų gyvenime. Praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje žvaigždėlaivio „Enterprise“ ekipažo nariai naudojosi PADD (asmeniniu displėjiniu priegos įrenginiu), kad visada turėtų prieigą prie savo kompiuterių. „Autostopininko gidas įGalaktiką“ (tikras elektroninis gidas, kuris buvo naudojamas knygoje) iki smulkmenų panašus į „iPad“ su tikra galaktine Wi-Fi prieiga. O prisimenate Tomą Kruzą (Thomas Cruise), mostaguojantį rankomis filme „Ypatinga nuomonė“? Tai paprasčiausiai dar vienas pavyzdys, kaip mokslinė fantastika numato populiariausius nūdienos „elektroninius žaisliukus“.

Visuotinis sekimas

Nors jis ir nėra aprašytas kaip tikrai mokslinė fantastinė istorija, bet, kaip ir dauguma Džordžo Orvelo (George Orwello) antiutopijos „1984“ (išleistos 1949 metais) elementų, atrodo nepaprastai pranašiškas. Epochoje po rugsėjo 11-osios Didysis Brolis iš tikrųjų seka jus. 2009 metais vaizdo stebėjimo kamerų „pridygo“ tiek, kad dabar viena kemera tenka keturiolikai D. Britanijos gyventojų. Naujausios technologijos suteikia didelėms kompanijoms galimybę rinkti informaciją apie jus – dažniausiai jums nežinant ir be jūsų sutikimo. Bet jeigu jūs nelinkę tikėti šia tiesa – tiesiog paklausykite vakarinių žinių. Vyriausybiniai „tiesos daktarai“ - kitas numatymas iš „1984“ - dirba dieną ir naktį, kad įtikintų jus, jog „karas tai taika, laisvė tai vergystė, o nežinojimas – jėga“.

Aut. teisės: TV3
TV3

(1)
(0)
(0)

Komentarai (0)