Kodėl dažnėja nepasitvirtinančios orų prognozės?  (0)

Šią vasarą nemažai lietuvių, ypač pajūrio gyventojų bei verslininkų, skundžiasi, kad sinoptikų prognozės dažnai būna netikslios ar net visiškai nepasitvirtina. Sinoptikai atitaria, kad tai normalu, mat dėl šylančio klimato pastarosios vasaros tapo vis permainingesnės, o gyventojai turėtų ruoštis dar staigesniems orų pokyčiams bei dažnesnėms anomalijoms.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vyresnioji specialistė Inga Stankūnaitė pasakojo, kad pavyzdžiui, liepos pabaigoje į Lietuvą iš pietų atkeliaudavo labai karšti ir drėgni oro srautai. Jiems maišantis su šaltu oru, ypač greitai formuodavosi kamuoliniai debesys, ir sudėtinga tiksliai nusakyti, kurioje vietoje susidarys debesis, kada ir kur jis nebeišlaikys kritulių, o kur praslinks pro šalį.

„Kritulių iškritimo teritorija tokiu atveju dažniausiai siekia vos 10–20 km spindulį, todėl netgi, tarkime, Vilniuje, Fabijoniškių rajone, gali lyti, o pietiniame sostinės gale – ne“, – pasakoja I.Stankūnaitė. Pasak sinoptikės, trijų parų prognozių Lietuvos teritorijai patikimumas siekia apie 80 proc., tačiau visada išlieka tikimybė, kad oro masės pakeis judėjimo kryptį ar skaičiavimuose įsivels klaida.

Vilniaus universiteto klimatologijos profesorius Arūnas Bukantis pastebi tendenciją, kad dėl šylančio klimato anomalinių atmosferos reiškinių – šalnų, karščio bangų, stiprių liūčių, vėlyvų šalnų – Lietuvoje taip pat daugėja. Todėl sinoptikams vis sudėtingiau prognozuoti tokius permainingus orus.

„Gyventojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į žiniasklaidos priemonėse pateikiamų orų prognozių šaltinį“, – pataria A.Bukantis. Pasak mokslininko, tikrai ne visos žiniasklaidos priemonės remiasi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, kartais pateikia pasenusius duomenis, todėl prognozėse dažnai galima pastebėti net kelių laipsnių skirtumą.

Aut. teisės: Veidas.lt
Veidas.lt

(1)
(0)
(0)

Komentarai (0)