Mūsų galaktikoje aptiktos dar dvi juodosios skylės  (0)

Astronomai tvirtina aptikę dvi juodąsias skyles, besislepiančias 12 mlrd. metų senumo tankiame žvaigždžių spiečiuje mūsų Paukščių tako galaktikoje, rašo telegraph.co.uk.

Dvi 10-20 Saulės masių juodąsias skyles ties žvaigždžių spiečiaus Messier 22 (M22) branduoliu aptikusius astronomus šis atradimas labai nustebino. Atradimas aprašytas žurnale „Nature“.

Šis astronomų radinys prieštarauja nemažai daliai teorijų, sudarytų apie sferinius žvaigždžių spiečius, kurie yra maždaug 10 mlrd. metų senumo, juose paprastai būna apie milijoną žvaigždžių.

Teoretikai buvo įsitikinę, kad viename sferiniame spiečiuje (jų Paukščių take yra dešimtys) gali egzistuoti ne daugiau nei viena materiją siurbianti juodoji skylė.

„Ieškojome vienos didelės juodosios skylės spiečiaus centre, bet vietoje jos radome dvi mažesnes, šiek tiek nutolusias nuo centro“, - teigė vienas iš tyrimo bendraautorių, Jamesas Miller-Jonesas, dirbantis Tarptautiniame radijo astronomijos tyrimų centre (Australija).

Tai, pasak mokslininko, reiškia, kad „visas teorijas ir visus modeliavimus teks koreguoti“.

Spiečių evoliucijos modeliavimas parodė, kad ankstyvoje spiečiaus istorijoje jame susidaro daug juodųjų skylių.

Mokslininkai buvo įsitikinę, kad juodosios skylės artinasi link spiečiaus centro, kur pradeda „gravitacinį šokį“ - dauguma jų būna išsviedžiamos iš spiečiaus, kuriame pasilieka tik viena skylė.

Tačiau mokslininkai teigia, kad ištyrinėjus M22 spiečiaus nuotraukas, padarytas rentgeno, regimų ir infraraudonųjų spindulių spektruose, teko daryti išvadą, kad du jų aptikti objektai iš tiesų yra dvi juodosios skylės.

Juodosios skylės yra labai tankūs erdvėlaikio regionai, kurių gravitacinė jėga yra tokia stipri, jog iš jų negali ištrūkti net šviesa. Jas tiriantys mokslininkai tikisi daugiau sužinoti apie galaktikų evoliuciją.

Juodoji skylė susidaro tuomet, kai miršta masyvi žvaigždė, o jos likučiai susmunka į centrą.

Mokslinį darbą komentavęs Northwestern universiteto (JAV) astrofizikos centro atstovas Stefanas Umbreitas pareiškė, kad „Nature“ žurnale pateikta duomenų interpretacija yra „įtikinama“.

Jeigu tyrimo autoriai teisūs, tuomet M22 juodųjų skylių porelė yra pirmas tokio tipo darinys, aptiktas mūsų galaktikos žvaigždžių spiečiuje. Šis spiečius nuo mūsų nutolęs maždaug 10 000 šviesmečių atstumu.

„Galbūt M22 spiečiuje yra ir šimtas juodųjų skylių, bet mes jų visų negalime aptikti tol, kol jos nepradeda aktyviai nusiurbinėti gretimų žvaigždžių masės“, - sakė J. Miller-Jonesas.

Didžiausios juodosios skylės ramiai tūno galaktikų centruose, bet ir jos kartais išsiduoda, mat per daug priartėjusiomis žvaigždėmis jos maitinasi „nešvariai“. Pagal tokius žvaigždžių likučius astronomai ir sprendžia apie jų egzistavimą.

Aut. teisės: delfi.lt

(3)
(0)
(1)

Komentarai (0)