Kaip atpažinti miokardo infarktą: laiku to nepadarius - mirtis garantuota  (1)

Netikėta Seimo nario Juliaus Veselkos mirtis, kaip įtariama, nuo širdies smūgio, - liūdna proga dar kartą prisiminti, kokie gali būti šios ligos simptomai. Statistikos duomenimis, Lietuvoje kasmet į ligoninę dėl miokardo infarkto atsiduria apie 7 tūkst. žmonių. Apie 1300 žmonių miršta nespėję atvykti iki medikų. Taigi kasdien įvyksta per 20 miokardo atvejų, 4-5 žmonės jų metu miršta. Nors neretai teigiama, kad infarktas gali užklupti staiga, be jokių simptomų, visgi medikai įspėja, kad 9 iš 10 atvejų pavojų įmanoma atpažinti.

Pirmieji infarkto požymiai

„Jei žmogus pajus tai, ką aš pasakysiu, jis turi skubiai kreiptis į gydytoją ir atlikti kardiogramą bei kraujo tyrimus. Pirmiausiai jaučiamas diskomfortas priekinėje krūtinės dalyje, skausmo epicentras – už krūtinkaulio. Mūsų studentai surinko iš pacientų apie 30 žodžių šiam diskomfortui išreikšti. 70 proc. atvejų tai būna skausmas – spaudžiantis, deginantis, kylantis į kaklą, plintantis į rankas, tarp menčių į nugarą, neretai – į pilvą, į duobutę ties skrandžiu. Jei panašūs skausmai kamavo ir anksčiau, turi būti aiškus pablogėjimas – t. y. skausmas padidėja.

Taip pat pacientai sako, kad jiems trūksta oro, jie pradeda dusti, prakaituoja be priežasties, gali trumpam prarasti sąmonę. Bene klastingiausias simptomas – tariamas gastritas. Žmogų pykina, jis vemia, bet po vėmimo jam nepalengvėja. Kartais infarktą žmogus painioja su insultu, kai svaigsta galva, prarandama judesių koordinacija. Dar vienas variantas – apopleksija, kai žmogus nei iš šio, nei iš to krenta, tačiau tuoj pat atsistoja ir toliau eina kaip niekur nieko“, - pasakojo Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas dr. Mykolas Biliukas.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje apie 20 proc. žmonių serga diabetu, o ši liga nuslopina simptomus, pagal kuriuos žmogus gali atpažinti infarktą, todėl sergantiems diabetu apie 40 proc. miokardo infarktų būna beskausmės formos – sveikatos pablogėjimas vos juntamas. Taigi šie žmonės turi būti ypatingai atsargūs. Rizikos grupei taip pat priklauso žmonės, kurie vartoja daug nuskausminamųjų. Žmogus tiesiog nespėja pajausti skausmo.

„Svarbiausia, kad pablogėjus sveikatai žmogus nenumotų ranka – jau per dvi valandas prasideda širdies ląstelių griuvimas ir jos neatsistato“, - įspėjo medikas.

M. Biliukas nelinkęs pritarti teiginiui, kad dažnai infarktas įvyksta netikėtai, be jokių simptomų, ypač vyrams.

„Iš 10 pacientų 9 gali pajusti prasidedančio infarkto simptomus, bet vyrai – kaip arkliai, jie įsitempę, nuolat kažkuo skundžiasi, bet iš tiesų į savo negalavimus nekreipia dėmesio. Mes su studentais tyrėme šį reiškinį – kai žmonės geriau pagalvodavo, vis dėlto atsimindavo simptomus, nors prieš tai sakydavo, kad nieko neįprasta nejautė. Deja, pastebimos labai negeros tendencijos. Žmonės su infarktu į ligoninę patenka vidutiniškai po 3,5 paros, nors jie turėjo kreiptis pagalbos jau pirmomis valandomis. Jei per 20 min. minučių nepraėjo stiprus skausmas, žmogus turėtų išgerti nitroglicerino ir ramiai, atsigulęs, nevaikščiodamas, laukti medikų“, - patarė kardiologas.

Kodėl įvyksta staigi mirtis

Tiesa, egzistuoja ir staigi mirties forma, kai staiga sustoja širdies, bet tokiais atvejais infarktas net nespėja išsivystyti.

„Yra tokia širdies kraujagyslių aterosklerozės forma, kai akimirksniu sustoja širdis. Tai dar blogesnė situacija už infarktą. Infarkto atveju širdies raumuo sugriūna, suminkštėja, esant tokiai staigiai mirčiai, visų šių požymių nėra – žmogui mirus, randama sveika sustojusi širdis. Priežastis ta pati – aterosklerozė, bet mirtis susijusi jau su ritmo sutrikimais“, - pasakojo medikas.

Beje, nors sakoma, kad tokia staigi mirtis labiau būdinga vyrams, anot pašnekovo, iš tiesų nuo jos dažniau miršta moterys. Mat jų kraujagyslės plonesnės, siauresnės, minkštesnės, todėl labiau linkusios spazmuoti.

„Nors jų kraujagyslės nėra pakenktos, bet spazmas būna toks didelis, kad visiškai ją užveržia ir kraujas neprateka. Moterims, kurios skundžiasi širdies skausmais, 57 proc. atvejų randamos nepakenktos kraujagyslės, o vyrams nepakenktų – tik 15 proc. Kita vertus, moterų kraujagyslės saugesnės tik iki menopauzės, kadangi moteriški hormonai pristabdo aterosklerozę. Vyrai šio stabdžio neturi, todėl jiems liga vystosi anksčiau. Tačiau kai moters organizme baigiasi estrogenų gamyba, jos serga dažniau nei vyrai. Beje, vyrų mirtingumas nuo infarktų per pastaruosius 10 metų sumažėjo 0,8 proc. per metus, o moterų padidėjo 1,6 proc. Ko gera, pagrindinė priežastis, kad dvigubai padaugėjo rūkančių moterų, o rūkančių vyrų šiek tiek sumažėjo“, - svarstė M. Biliukas.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Inga Saukienė

(24)
(0)
(14)

Komentarai (1)

Susijusios žymos: