Gimsta naujasis kapitalizmas: kas pakeis dabartinius verslininkus? (II)  (1)

„Forbes“ publikuoja ištraukas iš Richardo Bransono knygos „Velniop verslą kaip visada“ („Screw Business as Usual“). Joje skandalingasis verslininkas pasakoja apie naujos kapitalizmo formos atsiradimą.

R. Bransonas, legendinis britų verslininkas, „Virgin“ grupės įkūrėjas, išgarsėjo ne tik rizikingomis investicijomis ir marketingo sprendimais. Šiandien šis verslininkas, esantis 255-oje turtingiausių planetos žmonių sąrašo vietoje, aktyviai užsiima labdaros projektais aplinkosaugos srityje. Savo naujausioje knygoje jis pasakoja apie naują kapitalizmo formą ir kodėl verslui teks užsiimti gamtos apsauga.

Energingi „žalieji“ verslininkai

Samas Wyly gimė Didžiosios depresijos laikais Luizianos fermerių šeimoje, auginusioje medvilnę, ir tapo verslininku – milijardieriumi. Wyly laikraščiui The Dallas Morning News papasakojo, kad, kai jo dukra mokėsi penktoje klasėje, ji jam uždavė klausimą: „Tėti, o ką tu ruošiesi daryti su visomis nuodingomis medžiagomis, kurios išmetamos į orą?“ Dukros klausimas pasodino sėklą, iš kurios galų gale išaugo kompanija Green Mountain Energy. Ji buvo įkurta 1997 metais, kai Wyly pamatė galimybę pasinaudoti apribojimų elektros energijos tiekimui po visą šalį nebuvimu. Jis tikėjosi, kad, siūlydamas vartotojams energiją iš švarių šaltinių, jis sugebės pakeisti įprastą jos gamybos technologiją. Po kelių nesėkmingų startų Kalifornijoje, Pensilvanijoje ir Ohajuje, Green Mountain Energy visgi rado palaikymą Teksase – ir dabar jos sėkmės galima tik pavydėti.

Samas sugebėjo sukurti kompaniją, kuri tiekia švarią ir patikimą elektros energija į daugiau nei 300 000 namų. Nuo įkūrimo jie užkirto kelią daugiau nei 5 mln. tonų CO₂ išmetimui į atmosferą. Kompanija padėjo sukurti ir įrengti daugiau nei keturiasdešimt vėjo ir saulės generatorių – o verslas klesti, klientų bazė auga vidutiniškai po 20 % kiekvienais metais. Ji tapo viena iš sparčiausiai augančių ir pelningiausių „žaliųjų“ energetikos kompanijų Jungtinėse Valstijose su daugiau nei 500 mln. JAV dolerių metiniu pelnu ir 50 mln. gryno pelno. 2010 metais kompanija buvo nupirkta energetinio giganto NRG už 350 mln dolerių grynais. Samas ne tik atnešė didžiulę naudą planetai, bet ir įrodė, kad „švari“ energija – rimtas verslas. Ir dar jis įrodė, kad įdėmiai išklausant klausimus, kuriuos užduoda mūsų vaikai, atsakymai gali atvesti prie stebuklingų dalykų.

Jigaras Shahas ir jo šeima iš Indijos persikėlė į Sterlingą, Ilijonaus valstiją, kai jam buvo metai. Augant ten, Jigarą apėmė jausmas, kurį jis vadina „Vidurio Vakarų jautrumu“.

Jigaras, nuolat besimokantis ko nors naujo energijos ir infrastruktūros ekspertas, įsitikinęs, kad klimato pokyčiai – tai „didžiausia mūsų laikų galimybė praturtėti“. Jis mano, kad švari energija išvalys rinką. Jis ant to pastatytų visą savo turtą. Iš esmės savo turtą jis iš to ir susikrovė.

Štai ką jūs matote savo sąskaitose už elektrą. Maždaug 50 % jūsų pinigų apmoka urminę energijos gamybą – tai, ką tradiciniai energijos gamintojai naudoja kaip pagrindą palyginimui su kitų energijos formų kaina. Kiti 50 % apmoka fiksuotas elektros kompanijų išlaidas, įskaitant vadybininkų algas.

Būna, kad dalis mūsų sąskaitų netgi padengia kompanijos klaidas. Pavyzdžiui, jūsų elektros tiekėjas nusprendžia statyti branduolinę elektrinę. Tačiau pinigai projektui baigiasi, ir elektrinė taip ir lieka nepastatyta. Beje, tai įvyko iš tiesų. Tačiau už pusiau pastatytą elektrinę vis tiek reikia mokėti – ir elektros kompanija perkelia išlaidas ant vartotojų pečių.

Saulės energijos magija slypi tame, kad ji, ši energija, yra tiesiog ant jūsų stogo. Saulės energija turi potencialo aplošti visus kitus šaltinius efektyvumo prasme, išskyrus „urmo“ kainas. „Štai kodėl aš įsitikinęs, kad Saulė taps pirmu plačiai vartojamu energijos šaltiniu, efektyviu, nereikalaujančiu mokesčių, subsidijų ar stimuliavimo, mažiausiai 20 % Žemės gyventojų“, – teigia Shahas. Jigaro Shaho kompanija SunEdison startavo 2003 metais. Kompanijos darbo principas paremtas verslo planu, kurį jis sukūrė dar 1999 metais, besimokydamas universitete. Jo modelis visiškai naikino samanomis apaugusį įsitikinimą, kad jeigu jūs naudojatės saules energija, tai pirmiausia turite išleisti beprotiškus pinigus baterijų įrengimui. Pasakęs „beprotiškus“, aš nė kiek nepadauginau: komerciniam vidutinio dydžio pastatui baterijų kompleksas, įrengtas ant stogo ar žemės, gali kainuoti nuo 10 000 iki 10 mln. JAV dolerių! Tai ir įkvėpė Shahą spendimui. „Jūs norite būti Saulės energijos gamybos versle? Ar jūs tiesiog norite pirkti elektrą, pagamintą iš Saulės energijos?“ (Jūs norite kelio dangos? Ar jums užtenka to, kad jums suteikia ją naudojimui? Jūs norite nusipirkti milžinišką Boeing Dreamliner – ar tiesiog lektuvo bilietą?)

Kompanijos SunEdison klientai nemoka už Saulės sistema iš anksto. SunEdison surenka, valdo jiems priklausančius Saulės generatorius. Klientai pasirašo su kompanija sutartį elektros energijos pirkimui, sutikdami pirkti elektrą, gaminamą Saulės generatorių, pagal 10 metų fiksuotą kainą. Bet kuris verslas bus sužavėtas energijos kainų nuspėjamumu metai po metų. Vienu plunksnos judėsiu verslininkas atsikrato būtinybės apmokėti nenuspėjamai augančias sąskaitas energijos rinkoje, prie ko prisideda ir elektros, pagaminamos stambiose elektrinėse, kainos, kurios visada svyruoja, o pati energija perduodama pasenusiomis ir perkrautomis elektros magistralėmis.

Kai Jigaras surinko pakankamai sutarčių, jis kreipėsi į bankus, investicines kompanijas ir privačius investuotojus, panaudodamas tas sutartis kaip užstatą, pagal kurį jis ėmė pinigus kompanijos plėtrai. Pelnas, gautas iš šių sutarčių, grąžino kreditus, išduotus SunEdison investuotojų, – ir su likučiu. Dabar SunEdison turi daugiau Saulės energijos sistemų ir daugiau megavatų, nei bet kuri kita kompanija, – o Jigaras Shahas padėjo paversti Saulės energijos paslaugas multimilijardine pramone.

Tokios istorijos įmanomos tik Vakaruose?

Ne, ne taip. Vienas iš kinų verslo lyderių Yin Guo Xinas spinduliuoja beveik hipnotizuojančią ramybę. Jis toks kuklus, kad net nejauku. Jam iš karto norisi padėti, palaikyti – ir šis jausmas tik stiprėja, kai susipažįsti su juo artimiau. Ir tai nepaisant visų jo nemenkų pasiekimų. Per pastaruosius 30 metų jis išaugo nuo pardavėjo mažoje Kinijos rūbų parduotuvėje iki kompanijų grupės Chen Feng, kuri gamina apie 400 mln. rūbų prekės ženklų Europoje, JAV ir Japonijoje, vienetų per metus, vadovo. Jau pats tokio masto verslo sukūrimas – stulbinantis pasiekimas. Kadaise Yin Guo Xinas su nedidele bendražygių grupe išpirko nedidelę gamyklą, kurioje dirbo. Dabar Chen Feng – globalus žaidėjas rūbų gamyboje. Mane vis dėlto nustebino ne tik jo nesuvokiama sėkmė, bet ir ekologiškas Yin Guo Xino požiūris į savo verslą.

Jis pradėjo rinkti lietaus vandenį ir valyti jį gerokai anksčiau už kitas Kinijos gamyklas. Ir gerokai anksčiau, nei to pradėjo reikalauti produkcijos užsakovai. Tas pats pasakytina ir apie elektros energiją. Yin Guo Xinas pradėjo kontroliuoti energijos vartojimą, sumažindamas jį visuose savo gamyklose. Dabar jie mažesni, nei reikalaujami jo šalyje. Taip, dabar tai madinga, tačiau Yin Guo Xinui ir Chen Feng tai yra norma, kuria jiems girtis net nešauna į galvą.

Gimsta naujasis kapitalizmas: kas pakeis dabartinius verslininkus? (I)

Aut. teisės: TV3
TV3

(10)
(0)
(7)

Komentarai (1)

Visi šio ciklo įrašai