Destruktyviausias pramoninis objektas Žemėje (Video)  (2)

Dabar nuotraukose galima išvysti tik liūdną kraštovaizdžio pokytį – bitumo, smėlio ir molio mišinį, kuriuos sukūrė 173 milijardai barelių nepaliestos naftos. Kanadoje, Albertoje, yra trečias pagal dydį pasaulyje naftos rezervas. Ten kadaise plytėjo miškai, kurių dydis buvo sulig Anglija. Aplinkosaugininkai dabar šį pajuodusios žemės regioną įvardija kaip destruktyviausią pramoninį projektą žemėje.

Iš dervingo smėlyno išgaunama milijonai barelių naftos. Tokiu būdu išgaunant naftą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija penkis kartus didesnė, nei išgaunant įprastiniu būdu.

Ir taiga, kuri kažkada buvo lokių, briedžių, bizonų, elnių namai, naikinama milžinišku greičiu (ji „nusileidžia“ tik Amazonės miškų naikinimui). Gamtos niokojimo mastas sveiku protu nesuvokiamas – riebi, tamsi žemė driekiasi šimtus mylių aplink, kur turėjo plytėti miškai.

Klaikaus kraštovaizdžio palydovas – nuolatinis naftos ir cheminių medžiagų tvaikas. Vaizdas iš viršaus, skrendant lėktuvu, sukelia dar didesnį apmaudą – matyti begalinė jūra „degtukų“ – nupjautų medžių. Miškas tiesiog buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus.

Vaizdas pro lėktuvo langą apgauna – iš pažiūros, milžiniškas plotas atrodo kaip nuostabus gamtos stebuklas su blizgančiais tvenkiniais, tačiau iš tiesų – tai toksiniai spąstai laukiniams gyvūnams.

Albertoje yra 141 tūkstantis kvadratinių kilometrų bitumingojo smėlio. Dvidešimtyje procentų šios teritorijos paviršiaus yra 174 milijardai barelių išgaunamos naftos, kuri yra pakankamai arti paviršiaus, kad būtų galima ją surinkti.

Norint tai padaryti, pirmiausia yra iškertami medžiai bei pašalinamas durpinis dirvožemis. Tuomet dujomis šildomas vanduo paleidžiamas į dervingą smėlyną. Tokiu būdu yra ištirpinamas ir atskiriamas bitumas iš smėlio ir molio.

Kad būtų išgautas vienas barelis naftos, sunaudojami keturi bareliai vandens. O tai sukuria didelius nešvaraus vandens baseinus, kurie ilgainiui užima milžiniškus plotus.

Teisininkas ir aplinkosaugininkas Polis Higinsas sakė: „Jei dervingųjų smėlynų „verslas“ nesibaigs, klimato kaita taps neišvengiamybe. Tiesą sakant, toks verslas – nusikaltimas prieš žmoniją.“

Tačiau yra manančių, kad dervingi smėlynai turi ir šviesiąją pusę – suteikia darbo vietas bei materialinę gerovę nutolusio šiaurinio regiono gyventojams. Pavyzdžiui, eilinis sunkvežimio vairuotojas per metus ten gali uždirbti apie 125 tūkstančius svarų (daugiau nei pusę milijono litų).

Dėl didelių atlyginimų čia plūsta žmonės iš viso pasaulio. Kadangi darbuotojų daug, pradėti kurti mini darbuotojų miesteliai, kurie turi net savo pašto kodus.

Dažniausiai plūstantys žmonės mato tik blizgančią darbo pusę – didelį atlygį. Tačiau Albertos gydytojai skambina pavojaus varpais. Fort Chip miestelyje, kuriame gyvena vos 1 200 žmonių, nustatyti šeši tulžies latakų vėžio atvejai. Tikimybė susirgti šia reta liga paprastai yra viena iš 100 tūkstančių.

Nors ir žinant padarinius tiek gamtai tiek žmogui, Kanados Gamtos išteklių departamento atstovas spaudai sakė: „Dervingas smėlynas yra svarbus strateginis išteklius, mes esame pasiryžę plėtoti šią sritį socialiniu ir aplinką tausojančiu būdu.“ Atstovas pridūrė, kad vienas procentas pelno bus skiriamas taigos atsodinimui, kai plotai jau bus išnaudoti naftos gavyboje.


Aut. teisės: Ekodiena.lt
Ekodiena.lt

(3)
(0)
(2)

Komentarai (2)