J.Vaiškūnas: nuo meteoritų kritimo nėra apsaugota ir Lietuva  (2)

Vasario 15 d. Rusijos Čeliabinsko srityje ir daugelyje kitų Uralo regiono rajonų, o taip pat Kazachstane buvo stebimas galingo bolido kritimas. Netikėtai dangų perskrodęs ryškus ugninis rutulys paliko įspūdingas garų juostas danguje. Nugriaudėjo sprogimų garsai.

Manoma, kad šį sprogimą sukėlė palei žemę sprogęs meteoroidas. Rusijos spaudos agentūra „RIA Novosti“ praneša, kad kosminio stebėjimo prietaisai Rusijoje užfiksavo žybsnius žemutiniuose atmosferos sluoksniuose, kuriuos, patikslintais duomenimis sukėlė vieno meteoroido kritimas. Šis kosminis kūnas artėdamas prie žemės suskilo į dalis. Nors kraterių ar meteoritų nuolaužų kol kas nėra aptikta, bet dalis šio meteroido nuolaužų galėjo pasiekti žemę ir iškrito meteoritais. Rusijos Pulkovo observatorijos astronomų nuomonę, šio įvykio kaltininke galėjo būti kažkada kosminėje erdvėje suirusi kometa, kurios liekanos ir iškrito šiandien Urale.

Nors pasigirdo samprotavimų, kad įvykiai Čeliabinske gali būti susiję su šiandien prie Žemės priartėsiančiu nedideliu asteroidu, tačiau Europos kosminės erdvės agentūros (ESA) specialistai bet kokius ryšius su šį vakarą įvyksiančiu asteroido 2012 DA14 priartėjimu prie Žemės jau spėjo paneigti. Tai nieko bendro su šiuo įvykiu neturintis reiškinys. Tarp jų bendra nebent tai, kad abu reiškiniai primena, kad kosminė erdvė yra užpildytą smulkiais ir stambesniais dangaus kūnais, kurie ne tik priartėja prie Žemės, bet kartas nuo karto ant jos ir nukrenta…

Išties, šiandien, apie 21.25 val. Lietuvos laiku, tik 27 tūkst. kilometrų atstumu nuo Žemės paviršiaus praskries apie 45 metrų skersmens asteroidas 2012 DA14. Jo masė siekia apie 130 tūkstančių tonų. Arčiausiai Žemės jis praskries šį vakarą 21.25 val., o Lietuvoje virš horizonto iškils po 22 val., tačiau būdamas 7-8 ryškio, stebėjimui plika akimi bus neprieinamas net jei ir būtų giedra.

Tokio dydžio kaip šis asteroidai pro Žemę praskrieja maždaug kartą per keturiasdešimt metų.

Ar galėtų kažkas panašaus kaip, kad Urale, nutikti ir Lietuvoje?

Nuo meteoritų kritimo esame apsaugoti storo Žemės atmosferos sluoksnio, tik nedidelė dalis iš kosminės erdvės į Žemės atmosferą įskriejančių meteoroidų pasiekia planetos paviršių ir virsta meteoritais. Dažniausiai šie kosmoso svečiai sudega, suyra ir išsisklaido Žemės atmosferoje, nusėsdami ant žemės paviršiaus kosminių dulkių pavidalu. Tačiau, žinoma, nuo tokio įvykio nutikęs Urale, nėra apsaugota ir Lietuva. Dangaus kūnai nepripažįsta valstybių sienų. Tiesiog tokio reiškinio tikimybė yra tuo mažesnė, kuo didesnis meteoroidas ir kuo mažesnė valstybės teritorija… Beje, reikia pažymėti, kad nedidelių meteoritų kritimo tiesiog nepastebime, jei jie nukrenta negyvenamose vietovėse.

Garsiausias iš žinomų Lietuvoje yra vadinamas Andrioniškio meteoritas nukritęs Anykščių rajone netoli Andrioniškio miestelio, Padvarninkų kaimo apylinkėse 1929 m. vasario 10 d. Šio meteorito kritimo liudininkai pasakojo, kad nakties dangų perskrodė Mėnulio pilnaties dydžio šviesulys su ilga uodega. Artėdamas prie Žemės šviesulys mažėjo ir subyrėjo į kibirkštis, apylinkėse pažiro meteorito nuolaužos.

Iš viso tuomet buvo surinkta 11 gabalų, jų bendra masė buvo 3858 g, 1969 m. rastas dar vienas šio meteorito gabalas, kurio masė 1073,5 g. 6 Andrioniškio meteorito gabalai yra saugomi Vilniaus universitete, kiti – užsienio šalių muziejuose.

Vadinamasis Juodžių meteoritas nukrito 1877 m. Panevėžio apylinkėse. Šio meteorito gabalėliai yra saugomi keliose Rusijos mokslo įstaigose, Paryžiaus, Londono, Vienos ir Čikagos muziejuose. Šis meteoritas laikomas Hermio asteroido nuoskala.

Dar yra žinoma apie 1908 m. gegužės 25 d. Akmenės apylinkėse nukritusį apie 1 kg. masės meteoritą. Bet nežinia, kur jis dabar. Manoma, kad jo gabalai galėjo būti išvežti į Latviją.

Nemažai žinome apie garsųjį Žemaitkiemio meteoritą, kurio kritimą 1933 metais stebėjo daug žmonių. Buvo atrasti 22 šio meteorito gabalai. Bendras surinktos meteoritinės medžiagos svoris yra 44,1 kg. Didžioji šio svorio dalis šiuo metu saugoma Vilniaus universitete, 1,1 kg Rusijos mokslų akademijoje, 2,1 kg Čekijos muziejuje, 0,6 kg Londono muziejuje.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Jonas Vaiškūnas

(23)
(0)
(0)

Komentarai (2)

Visi šio ciklo įrašai

Susijusios žymos: