Gyventojų ramybę trikdo namo sienoje apsigyvenęs genys  (1)

Gyvūnai nuolat priversti taikytis prie modernėjančio pasaulio. Geniai jau spėjo pagarsėti, kaip paukščiai, kurie pastatų fasaduose nesibodi įsirengti sau namus. Atsikratyti tokio kaimyno tampa nelengva užduotimi.

"Grynas.lt" rašė, kaip atkaklus genys iškalė keturias skylutes Emilijos Pliaterytės progimnazijoje, taip pat vienas netoli miško gyvenantis žmogus skundėsi, jog genys varpo jo namo fasadą. Redakcija savaitgalį sulaukė dar vieno pagalbos šauksmo iš Jeruzalės rajono Vilniuje.

„Gyvenu naujos statybos putų polistirolu apšiltintame name šalia miško. Jau antrą sezoną name gyvena genys. Jis nusprendė, jog viena iš geriausiu ir tinkamiausiu vietų inkilui – mūsų namo siena. Taigi, pradėjo viena po kitos kalti skyles tinko apdailoje bei skaptuoti urvus putų polistirolo apšiltinime“, - skundėsi į redakciją kreipęsis Aivaras.

Vyras teigė užpurškęs genio padarytas skyles apšiltinimui skirtomis putomis, tačiau genys taip lengvai nepasiduoda – jis dar ir dar kartą kapoja tas pačias vietas.

Vienu „urvu“ nepasitenkina

„Dabar jau nebepurškiu. Nusibodo,- juokiasi pamiškėje esančio namo gyventojas. - Be to, kad skylės prie pat stogo, prie jų ne taip lengva prieiti. Ir sistema tų urvų tokia „mandra“ - viena maža skylutė, o keletas išėjimų. Pradedi purkšti ir pasirodo, kad purškiasi ir purškiasi gilyn. Ties mano butu yra trys skylės, dar trys – ant viso namo. Dar tiek pat – ant šalia esančio namo, tačiau jo gyventojai, užpurškę skyles jas užtinkavo. Kol kas jis nemato, kad ten buvę jo „namai“. Kai aš nespėjau užtinkuoti jis, matyt, prisimena, kad čia buvo pasidaręs „inkilus“.

Vyras svarstė užpurkšti ant namo plėšraus paukščio trafaretą. Esą Vokietijoje kai kur taip gelbėjamasi nuo landžių genių.

„Gražus paukštis, raudongalvis“, - svarstė Aivaras. - Girdžiu, kaip jis kala. Tada išlendu ir pabaidau. Jis nuskrenda iki miško, atsitupia ant šakos ir karksi – piktinasi.“

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius vasarą su panašia problema susidūrusiam žmogui buvo pataręs toje vietoje, kur yra skylė, pakabinti inkilą.

Plėšrus sienų sargas už tūkstančius eurų

Gal yra dar kokių nors problemos sprendimo būdų?

Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis Aivarui nieko, kas garantuotai nuvytų raudongalvį nuo buto sienos, negalėjo patarti.

„Ne taip paprasta. Geniai sieną kapoja ne šiaip sau. Greičiausiai jie girdi ten krebždančius vabzdžius. O nuvyti... reikia vyti ir tiek. Nes baidymo įrenginių yra, bet jie labai brangūs – akustiniai, kainuoja dešimtimis tūkstančių eurų, o veikia labai lokaliai. Jie užsienyje naudojami tik išskirtiniams objektams (tokie įrenginiai skleidžia plėšriųjų paukščių garsus keliasdešimties metrų spinduliu, - red. past.), juos įsigyja savivaldybės. Taigi nieko gudresnio nesugalvosi. Iš lesyklų irgi vaikome varnas, kad nenukabintų lašinių“, - dėstė ornitologas.

Vyras svarstė, jog putplasčio siena genį domina tik dėl po ja pasislėpusių vabzdžių.

„Jei tai būtų kokia nors neprakalama medžiaga – nekaltų. Ten yra vabzdžių, jie prieš žiemą sulenda į įvairius plyšius. Manau, kad genys nesiekia tame name apsigyventi. Jiems reikia daug vietos – medžiuose tik landa maža, o viduje iškalama didelė ertmė. Stengiasi pasirinkti tam išpuvusį medį. Putoplastas... na, nebent labai storas, tada gal ten apsigyventų. Bet dabar dar geniai nesiruošia perėjimui – uoksus jie pradeda kalti kovo-balandžio mėnesiais. Buvo tik atvejų, kad jie apsigyvena mediniuose pastatuose, telegrafo stulpuose, bet ne apšiltinimo medžiagose. Taigi tą žmogų, ką gi – galiu tik užjausti“, - kalbėjo ornitologas.

Patarė vilioti lašiniais

L. Raudonikis siūlė pabandyti iškaltas vietas aptraukti smulkiu tinkleliu – gal tai sustabdytų kietasnapį?

Jis prisiminė istoriją su genio kapojama mokykla, tačiau pridūrė, jog atvejų, kai paukščiai niokoja namo apšiltinimo medžiagas pasitaiko retai.

Mėginant draugiškai kovoti su tokiu elgesiu galima ieškoti plyšių name, pro kuriuos įlenda vabzdžiai, juos užsandarinti.

Plėšraus paukščio trafaretas, ornitologo teigimu, negelbėtų. Jis skirtas tik tam, kad paukštis matytų stiklą.

„Dar toks patarimas – pakabinti kokį lašinuką, geniai mėgsta, gal tada nekapotų sienų? Geriausia jam įdėti į kokį medžio plyšį lašinukus, kad varniniai paukščiai neištrauktų. Nors geniai lanko ir lesyklas. Galbūt davus jam tokį maisto šaltinį, jis sienos nebekapos? Dažnai taip nutinka, kad žmonės išsikerta senus medžius, ir lieka jauni, sveiki medžiai. Todėl geniui ir nėra maisto šaltinio“, - svarstė L. Raudonikis.

Genys ieško patelės

Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Edmundas Greimas suabejojo, ar po polistirolu galėtų slėptis vabzdžiai. Jis buvo linkęs genio elgesį priskirti pasiruošimu tuoktuvėms.

„Būtų gerai užtempti kokį nors atbaidantį audinį, medžiagą. Bet čia žiūrint, koks sienos plotas – jei kala visą namą – toks sprendimas netiks. Tinklo, tokios savotiškos baidyklės reikėtų tol, kol jis atprastų „būgnyti“. Dabar pamažu prasideda genių tuoktuvių metas ir jie į viską „būgnija“. Manau, kad vabzdžių po apšiltinimo medžiagomis nėra, jam tiesiog išeina geras garsas. Greičiausiai dėl to išsirinko tokią keistą kalimo vietą. Būtų gerai, kad iš tų skylių kažkas nuolat plevėsuotų – tai paukščius trikdo“, - svarstė Lietuvos gamtos fondo vadovas.

Vyras svarstė, kad jei genys būtų badavęs – būtų atskridęs gerokai anksčiau. O ir vabzdžiai apšiltinimo medžiagoje – retas reiškinys.

„Kai „būgnija“ į polistirolą – jį pramuša greičiau. Tada reikia „paeiti“ į šoną ir kalti naują skylę. Nors tiesą sakant, reikėtų apžiūrėti tą vietą ir būtų galima pasakyti tiksliau. Geniai iš tiesų kala medinius kaimo pastatus – bet jų plyšiuose yra visokių voriukų. Gal yra ir šiame pastate? Reiktų apžiūrėti. Tiesa, vakar kaip tik palupinėjau vieno medžio žievę Dūkštų girioje – iš karto radau du Raudonosios knygos vabalus. Dabar po žieve – gausybė vabzdžių. Tad greičiausiai jis nori privilioti patelę. Negaliu pasakyti, kaip greitai jam pavyks ar nepavyks...“ - svarstė E. Greimas.

Labiau už kietas medžiagas saugotų plevenančios juostelės

Jis patarė žmogui iškaltose vietose prikabinti kokių nors juostelių – tiesiog vėjyje plevenantį, judantį daiktą. Toks „nematytas“ dekoras turėtų paukštį nubaidyti.

Gaila, kad negalime paklausti paties genio – ar jam norisi patelės, ar tiesiog sočių pietų? Vis dėlto geriau su šiais žaviais paukšteliais mėginti sutarti draugiškai ir rasti būdų juos nuvyti „būgnyti“ atgal į miškus.

Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt
Autoriai: Inga Labutytė

(4)
(0)
(1)

Komentarai (1)