Kaip iš tiesų veikia genialios atminties "Lietaus žmogaus" smegenys?
(2)
Naujausi tyrimai skenuojant galvos smegenis ir taikant matematinius tinklinės analizės modelius atskleidžia, kaip sudarytos unikalia atmintimi garsėjančių savantais vadinamų žmonių smegenys. Istorija apie vieną iš tokių savantų pasakojama legendiniame 1987 m. filme "Lietaus žmogus".
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Naudodamiesi magnetinio rezonanso aparatu ir matematiniu metodu, kuris vadinamas tinkline analize (angl. – network analysis), Kalifornijos universiteto San Franciske ir Kalifornijos universiteto Berklyje mokslininkai sudarė trimačius septynių suaugusių žmonių galvos smegenų žemėlapius. Tyrimo rezultatus pristatantis straipsnis bus publikuotas balandžio 15 d. žurnalo "Neuroimage" numeryje.
Tyrimo rezultatai atskleidė naujų detalių apie galvos smegenų pusrutulių jungties nesivystymą. Jungtis tarp pusrutulių nesivysto dėl genetinių anomalijų. Tokios jungties nebuvimas yra viena iš dažniausių autizmo priežasčių. Tiesa ir tai, jog jungties tarp pusrutulių nebuvimas yra atsakingas ir už mįslingą fiziologinį Lorenso Kimo Pyko (Laurence Kim Peek) smegenų fenomeną. Minėtas žmogus – garsusis savantas, kurį filme "Lietaus žmogus" suvaidino Dastinas Hofmanas (Dustin Hoffman).
Jutoje gyvenęs L. K. Pykas mirė 2009 m., eidamas 59-uosius. Dėl pribloškiamos savo atminties jis buvo vadinamas "megasavantu". Tiesa, šį žmogų kamavo ir aiškiai išreikšti socialiniai sunkumai. Turėdamas unikalią atmintį, L. K. Pykas greitu skaitymu galėdavo per valandą perskaityti knygą ir smulkiai prisiminti viską, ką skaitė. Šis asmuo įsimindavo neįtikėtinus informacijos kiekius, visai nesvarbu iš kokios srities – istorija, literatūra, geografija, adresų ir telefonų numeriai, muzika, datos.
Nors genialia atmintimi L. K. Pykas pasižymėjo nuo 16 mėnesių, vaikščioti jis pradėjo tik būdamas ketverių, o suaugęs nesugebėdavo užsisagstyti sagų. Bendrojo intelekto testų rezultatai rodė, jog jo intelektas yra gerokai žemesnis už vidutinį ir, galima sakyti, ribotas (IQ=87).
Nors kai kurie iš prigimties smegenų jungties tarp pusrutulių neturintys žmonės pasižymi normaliais intelektiniais gebėjimais ir nepatiria jokių akivaizdžių neurologinių sutrikimų, maždaug apie 40 proc. šios jungties neturinčių žmonių yra priskiriami didelės rizikos grupei sirgti autizmo sindromu.
"Naujo tyrimo rezultatai – žingsnis arčiau aiškesnės sampratos, kaip veikia pusrutulių jungties neturinčių žmonių smegenys, - tvirtina Kalifornijos universiteto San Franciske radiologijos ir biomedicininio skenavimo profesorius Pratikas Muherdži (Pratik Mukherjee). – Supratimas, kaip smegenų jungtis varijuoja kiekvienu atveju leistų mums identifikuoti fiziologinius autizmo požymius, pagal kuriuos diagnozuoti autizmą būtų paprasčiau nei dabar. Dabar autizmas diagnozuojamas kognitynių (pažintinių) gebėjimų testais."
Pusrutulių jungties nebuvimas nustatomas asmenims, kurie gimė su 16-osios chromosomos DNR anomalija. Tokiems asmenims neretai išsivysto autizmas. Mokslininkai jau seniai mėgina išsiaiškinti, kas sieja pusrutulių jungties nebuvimą ir autizmą – ypač todėl, kad ne visi šios jungties neturintys asmenys tampa autistais. Medikai mano, kad taip nutinka dėl to, kad smegenys pasižymi didžiulėmis galimybėmis kompensuoti vienos ar kitos smegenų dalies disfunkciją.
Smegenys yra neįtikėtinai sudėtingas organas, todėl sudaryti galvos smegenų matematinį tinklinės analizės modelį yra didžiulis iššūkis – galvos smegenyse yra šimtai milijardų neuronų. Daugelis iš jų tarpusavyje susijungę dešimtimis tūkstančių jungčių, o tokių jungčių sistema yra nepaprastai sudėtinga.
Tyrėjų kolektyvas lygino 7 savantų ir 11 įprastų žmonių smegenis. Analizės metu nustatyta, kad tam tikros smegenų struktūros (angl. – cingulate bundles) savantų atveju yra mažesnės, o neuronai tose struktūrose turi mažiau jungčių su kitomis smegenų zonomis. Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad pusrutulių jungties neturinčių žmonių tinklinė smegenų topologija buvo įvairesnė.