Klastingoji žuvis, gebanti pasiversti nematoma, bet mokslininkai nesupranta kaip (0)
Piratinis ešerys (lot. – Aphredoderus sayanus) yra labai keistas sutvėrimas: būsimoji auka šios ne didesnės nei 15 cm ilgio žuvies nesibaimina, nes negali šio plėšrūno pajusti jokiais jutimo organais. Šios mįslės kol kas neperkanda ir mokslininkai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Piratinis ešerys – vienintelė rūšis piratinių ešerių šeimoje ir gentyje, išsiskirianti tuo, jog po smakru turi kloaką (kombinuoto funkcionalumo anga, pro kuria gyvūnas ir dauginasi, ir šalina), pro kurią į dugno augalijos sąžalynus išleidžia ikrus, o ėda praktiškai viską, ką būtų galima sutikti akvariume (todėl šis ešerys ir pavadintas piratiniu). Tačiau po naujausių tyrimų paaiškėjo, kad tai – toli gražu dar ne viskas, ką sugeba šis Šiaurės Amerikos gėluose vandenyse gyvenantis grobuonis.
Tyrimo apie šiuos ešerius ataskaita publikuota žurnale "The American Naturalist". Tai nėra itin gerai ištyrinėta žuvis, kuri mėgsta plaukioti viena ir yra naktinis padaras, todėl du JAV ichtiologai – Viljamas Resetaricas (William Resetarits) iš Teksaso technologijų universiteto ir Christoferis Binklėjus (Christopher Binckley) iš Arkadijos universiteto – nusprendė patyrinėti, kaipgi iš tiesų jie medžioja naktį. Eksperimento metu tyrėjai į aplinką, kurioje veisiasi įvairių rūšių plėšrūnai, išleido daugintis ir dėti kiaušinėlius pasiruošusių varlių ir vandens vabalų.
Paaiškėjo, kad tiek varlės, tiek vandens vabalai kiaušinėlių tokioje plėšrūnų turtingoje aplinkoje išleido žymiai mažiau. Mat kai varlės ir vandens vabalai mato, užuodžia ar kitaip jaučia plėšrūnus, kiaušinėlių išneršia mažiau. Viskas lyg ir paprasta. Tačiau scenoje palikus tik piratinius ešerius, rezultatai pasikeitė: nei varlės, nei vabalai grėsmės nebejautė ir kiaušinėlius dėjo labai dosniai, nors juos piratiniai ešeriai rija nesirinkdami.
Eksperimento autoriai yra linkę manyti, kad savo aukas piratiniai ešeriai apdumia kažkokia chemine maskuote. Dažniausiai gamtoje gyvūnai naudojasi vizualine maskuote, nors kai kurie geba maskuotis ir kvapu.
Tačiau, kaip pripažįsta tyrimo autoriai, piratiniai ešeriai nė vienu iš šių būdų (vizualiniu ir uosliniu) nesimaskuoja. Maža to, tyrėjai apskritai negali paaiškinti, ką iš tikrųjų daro piratiniai ešeriai, kad jų aukų jutimo organai šių plėšrūnų visiškai nefiksuoja. Tyrėjai spėja, kad piratiniai ešeriai į vandenį išskiria kažkokią cheminę medžiagą, kuri blokuoja varlių ir vandens vabalų jutimo organus taip, kad šie šių ešerių nejaučia. Jei tai būtų tiesa, piratinis ešerys būtų pirmas toks gyvūnas, gebantis maskuotis cheminiu būdu.
Tyrimo apie šiuos ešerius ataskaita publikuota žurnale "The American Naturalist". Tai nėra itin gerai ištyrinėta žuvis, kuri mėgsta plaukioti viena ir yra naktinis padaras, todėl du JAV ichtiologai – Viljamas Resetaricas (William Resetarits) iš Teksaso technologijų universiteto ir Christoferis Binklėjus (Christopher Binckley) iš Arkadijos universiteto – nusprendė patyrinėti, kaipgi iš tiesų jie medžioja naktį. Eksperimento metu tyrėjai į aplinką, kurioje veisiasi įvairių rūšių plėšrūnai, išleido daugintis ir dėti kiaušinėlius pasiruošusių varlių ir vandens vabalų.
Paaiškėjo, kad tiek varlės, tiek vandens vabalai kiaušinėlių tokioje plėšrūnų turtingoje aplinkoje išleido žymiai mažiau. Mat kai varlės ir vandens vabalai mato, užuodžia ar kitaip jaučia plėšrūnus, kiaušinėlių išneršia mažiau. Viskas lyg ir paprasta. Tačiau scenoje palikus tik piratinius ešerius, rezultatai pasikeitė: nei varlės, nei vabalai grėsmės nebejautė ir kiaušinėlius dėjo labai dosniai, nors juos piratiniai ešeriai rija nesirinkdami.
Eksperimento autoriai yra linkę manyti, kad savo aukas piratiniai ešeriai apdumia kažkokia chemine maskuote. Dažniausiai gamtoje gyvūnai naudojasi vizualine maskuote, nors kai kurie geba maskuotis ir kvapu.
Tačiau, kaip pripažįsta tyrimo autoriai, piratiniai ešeriai nė vienu iš šių būdų (vizualiniu ir uosliniu) nesimaskuoja. Maža to, tyrėjai apskritai negali paaiškinti, ką iš tikrųjų daro piratiniai ešeriai, kad jų aukų jutimo organai šių plėšrūnų visiškai nefiksuoja. Tyrėjai spėja, kad piratiniai ešeriai į vandenį išskiria kažkokią cheminę medžiagą, kuri blokuoja varlių ir vandens vabalų jutimo organus taip, kad šie šių ešerių nejaučia. Jei tai būtų tiesa, piratinis ešerys būtų pirmas toks gyvūnas, gebantis maskuotis cheminiu būdu.
(32)
(0)
(1)