S.Hawkingas ragina žmones gelbėtis iš Žemės  (0)

Žmonija neišgyvens nė tūkstančio metų, jeigu neras naujos vietos gyventi „už mūsų trapios planetos ribų“. Taip mano garsus britų astrofizikas Stephenas Hawkingas iš šių laikų genijų dešimtuko. 71 m. mokslininkas paragino aktyviau tyrinėti kosmosą, kad būtų išgelbėta žmonių rasė.

Kaip rašo „Associated Press“, tokią nuomonę astrofizikas išsakė paskaitoje viename iš Los Andželo (JAV) medicinos centrų.

„Tereikia suprasti, kaip funkcionuoja visata, ir ją bus galima kontroliuoti“, – pareiškė jis. Ir davė patarimų: „Žiūrėkite į žvaigždes, o ne po kojomis. Būkite smalsūs. Kad ir koks sunkus būtų gyvenimas, visada galima rasti veiklą, kurioje pasieksite laimėjimų.“

S. Hawkingas ne pirmą kartą išsakė mintį apie gyvenimą kosmose. Panašų sumanymą jis minėjo 2006 m., o 2011 m. sakė: „Vienintelis ilgalaikio išgyvenimo šansas – neužsidaryti Žemėje, o apsigyventi kosmose.

Astrofizikas tiki, kad daugelyje visatos dalių egzistuoja biologinė gyvybė, tik įspėja nesiekti su ja kontaktų.

„Kai kurios sąmonę turinčios gyvybės formos gali būti mums labai pavojingos. Neatmetu galimybės, kad mūsų planetą gali užkariauti ir išplėšti ateiviai“, – pareiškė jis vienoje televizijos laidoje 2010 m.

Argumentuodamas mokslininkas pasiūlė panagrinėti pačios žmonijos patirtį: „Jeigu pas mus kada nors atskris ateiviai, manau, rezultatas bus panašus, kaip ir Kolumbo ekspedicijos rezultatas Amerikos gyventojams – jos pasisavinimas jiems baigėsi nelabai palankiai", – sakė jis.

Los Andželo medicinos centre S. Hawkingas surengė ekskursiją po kamieninių ląstelių laboratoriją, kurioje ieškoma būdų, kaip sulėtinti nepagydomą ligą – amiotrofinę lateralinę sklerozę. Tai progresuojanti neurodegeneracinė liga, JAV vadinama Lou Gehrigo liga. Ją prieš 50 m. diagnozavo pačiam S. Hawkingui, kai jis dar mokėsi Kembridžo universitete.

Medicinos centro vadovas pripažino, kad negali paaiškinti, kodėl S. Hawkingas taip ilgai gyvena. Su tokia diagnoze žmonės retai išgyvena daugiau nei 10 metų. Žmogui darosi vis sunkiau kvėpuoti, raumenys silpsta iki visiško nejudrumo.

Pats S. Hawkingas pasakoja, kad išgirdęs baisią diagnozę būdamas vos 21 metų, atsidūrė gilioje depresijoje. Jis norėjo siekti daktaro laipsnio, bet sužinojęs apie ligą nusprendė, kad tai beprasmiška. Galiausiai jis tęsė mokslus, laikas parodė, jog ne veltui. S. Hawkingas tapo labai populiarus ir už mokslo pasaulio ribų. Mokslininko šios srities knygos be galo išpopuliarėjo, visame pasaulyje leidžiami milijoniniais tiražais.

Šiuo metu S. Hawkingas prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio, jam nuolat reikalinga pagalba. Pats jis tegali pakrutinti skruostą. Jis bendrauja per vežimėlyje įtaisytą kompiuterį, kuris perteikia šeimininko mintis monotonišku roboto balsu.

Tačiau nepaisant tokios padėties S. Hawkingas tebėra aktyvus. 2007 m. jis patyrė nesvarumą, buvo kosminiuose laivuose. 2009 m. JAV prezidentas Barackas Obama skyrė britui vieną iš garbingiausių apdovanojimų civiliams – Prezidento laisvės medalį.

Aut. teisės: delfi.lt

(17)
(0)
(4)

Komentarai (0)