Arimos dvyniai: Marso paviršiuje vienas šalia kito pastebėti du identiško skersmens krateriai  (4)

Galingi požeminiai ledo sprogimai Marse paliko unikalų pėdsaką – kraterius-dvynius. Europos kosminės agentūros (ESA) zondas "Mars Express" sausio 4 d. Marse nufotografavo du vienas šalia kito esančius identiško 50 km skersmens kraterius, kurie buvo pavadinti Arimos dvyniais.

Abiejų kraterių centre – po unikalią centrinę įdubą, likusią po požeminių sprogimų, aiškina ESA atstovai. Arimos dvyniai stūkso Taumazijos plokščiakalnio regione (Thaumasia Planum). Šis plato driekiasi į pietus nuo neseniai portale aprašyto Marinerio slėnio – didžiausio kanjono Saulės sistemoje.

"Į plokščią kraterio dugną susmuko nemenka dalis kraterio sienų, tačiau bene labiausiai sugluminęs atradimas – centrinė duobė, - dėstoma ESA pranešime spaudai. – Tokią pat centrinę duobę turi ir šiauriau esantis Arimos dvynys."

Duobes šių dviejų didžiulių smūginių kraterių centruose galėjo palikti, kaip spėjama, požeminiai sprogimai, galimai susiję su ledu. Tyrėjai įsitikinę, kad tokio tipo smūginiai krateriai galėtų būti savotiški langai į planetos paviršiaus praeitį.

"Šiuo atveju jie byloja, jog Taumazijos plokščiakalnio regione kadaise galėjo būti gausybė požeminio vandens ar ledo, kuris galėjo būti išlaisvintas, į planetos paviršių smogus įvairaus dydžio asteroidams", - skelbiama pranešime spaudai. Abu Arimos krateriai atsivėrė ant uolėto Raudonosios planetos paviršiaus nukritus asteroidams. Smūgio akimirką didžiuliu slėgiu suspaustiems grunto sluoksniams sugrįžtant į pradinį būvį įvyksta didelės galios sprogimas. Nedidelės energijos smūgio atveju lieka įprasti dubens formos krateriai. O štai dramatiškesnių smūgių atveju susidaro didesni krateriai su juose liekančiais sudėtingesniais dariniais – pvz., centre iškilusiomis viršūnėmis ar susmukusiomis įdubomis. "Viena iš versijų, kaip galėjo susiformuoti centrinės duobės – po asteroido smūgio po žeme ištirpęs ledas virto vandeniu, kuriam nutekėjus liko požeminė tuštuma. Laikui bėgant, virš tuštumos likusi grunto dalis įgriūva ir susiformuoja dauba", - aiškina ESA specialistai.

Nors bendras abiejų kraterių-dvynių skersmuo yra identiškas (po 50 km), jų centruose žiojinčios daubos tiek skersmeniu, tiek gyliu skiriasi. Tai gerai matyti topografiniame kraterių žemėlapyje. "Sprendžiant iš jame matomo vaizdo, ko gero, daugiau požeminio ledo ištirpę piečiau stūksančiame krateryje", - pastebi ESA tyrėjai. Apie požeminio vandens ar ledo egzistavimą byloja ir daugelio smulkesnių kaimyninių kraterių struktūra.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(13)
(0)
(0)

Komentarai (4)