Palangai prognozuojamas Venecijos likimas (1)
Lietuvos mokslininkai tikina, kad Baltijos jūros vandens lygis mūsų regione gali ateityje pakilti nuo pusės iki vieno metro. Tai lemtų Palangos užtvindymą. Ši grėsmė oficialiai įvardyta kurorto merijos parengtame ir vietos politikų patvirtintame dokumente.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai pabrėžia, kad numoti ranka į tokias prognozes nereikėtų. Esą stebimi Baltijos jūros pokyčiai išties verčia pagalvoti, kokių būtinų darbų jau dabar reikėtų imtis siekiant išsaugoti Palangą ateities kartoms. Juoba kad net nežymus kelių dešimčių centimetrų vandens lygio pakilimas jūroje ties mūsų krantais jau lėmė, jog gerokai susiaurėjo paplūdimiai, juose formuojasi skardžiai.
Balandžio pradžioje Palangos taryba be diskusijų palaimino merijos planus dalyvauti tarptautiniame aplinkosaugos projekte "The Living Coast". Šis kitąmet prasidėsiantis projektas skirtas stebėti pokyčiams Baltijos jūroje ir dalytis informacija apie juos.
Daug politikų dėmesio nesulaukęs dokumentas įdomus tuo, kad jame kalbama apie galimus pavojus Palangai kaip kurortui.
Pirmiausia dėl klimato atšilimo ir kitokių globalių veiksnių, lemiančių Baltijos jūros būklę, pačiam miestui gresia Venecijos likimas. Esą vandens lygis jūroje per artimiausią šimtmetį gali pakilti net iki metro. Tokiu atveju dalis kurorto tikrai atsidurtų po vandeniu.
Paklausta, iš kur tokios grėsmingos prognozės ir kas jų autorius, dokumentą Palangos tarybai pristačiusi merijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Reda Kairienė tiksliai negalėjo pasakyti.
"Remtasi Aplinkos ministerijos (AM) pateiktais dokumentais. Joje rengiamas ir veiklos planas, susijęs su klimato kaitos programa. Tikrai neišgalvojome tų skaičių, grėsmės, ji yra įvardytos ir mokslininkų tyrimų ataskaitose. Priemonių, ką daryti siekiant išvengti užtvindymo, neteikėme", - sakė ji.
Palangos vicemeras Saulius Simė tikino žinantis apie galimą kurorto užtvindymo grėsmę. "Todėl prie jūros yra palikta labai mažai galimybių statyti naujus namus. Be to, dirbtinai "auginamos" kopos stabdant smėlio judėjimą", - teigė politikas.
Prisiminė Nojaus arką
AM Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė paaiškino, kad minėto jūros lygio pakilimo ties mūsų krantais galimybė įvardyta naujausiuose mokslininkų tyrimuose.
"Juk matote, kas vyksta su klimatu. Praėjusią vasarą pajūrį nusiaubė keli galingi škvalai su uraganiniu vėju, tokių liūčių ateityje tik daugės. Stebimi ir Baltijos jūros pokyčiai, vandens lygio kilimas, tai taip pat susiję su klimato atšilimu. Todėl tokios grėsmės kaip galimas miesto užtvindymas įvardijimas yra susijęs su miesto planavimo perspektyvomis. Miesto planuotojai turėtų atsižvelgti į mokslininkų prognozes, kad ir labai tolimas, ir neleisti statyti naujų kvartalų prie pat jūros", - dėstė valdininkė.
Artimiausiu metu Vyriausybei tvirtinti bus pateikta Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija. "Joje įvardytos ir galimos priemonės siekiant apsaugoti mūsų krantus nuo gamtos stichijų. Palangos atveju situacija sudėtingiausia, neatmestina ir betoninių atitvarų jūroje statybos galimybė", - tikino S.Znutienė.
Pasak AM Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, jei Baltijos vandens lygis išties pakiltų nors ir puse metro, kurortui tai būtų pražūtinga.
"Tikrai netikiu prognozėmis, kad per artimiausią šimtmetį vanduo pakils visu metru. Jei pakils, palangiškiai tegul jau dabar pradeda statyti Nojaus laivą... Pasaulis dabar nenuspėjamas, ir maža kokie kataklizmai mūsų laukia ateityje", - sakė jis.
Leidžiasi jūros dugnas
Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto mokslininkai nebuvo tokie kategoriškai skeptiški.
Pasak KU prof. habil. dr. Rimo Žaromskio, nors Palangos valdininkai politikams pateiktame dokumente išdėstė pačių išrinktas niūriausias mokslininkų prognozes, nekreipti į jas dėmesio būtų neprotinga.
"Dabar per metus Baltijos jūros lygis ties mūsų krantais pakyla apie 4-5 milimetrus. Jei išsilaikys tokios pat tendencijos, per pusšimtį metų tas lygis pakils apie 25 centimetrus. Tad apie Palangos užtvindymą negalima kalbėti. Tačiau mes nežinome, kaip keisis klimatas ateityje. Dabar aišku, kad žemės pluta pietinėje Baltijos jūros dalyje, dugne leidžiasi, o ties Skandinavijos pusiasaliu - kyla. Per šimtmetį prie mūsų krantų dugnas gali būti nusileidęs apie metrą", - kalbėjo mokslininkas.
Jis pridūrė, kad Palangos krantai kenčia ir vis labiau kentės dėl sumažėjusių jūros nešmenų, smėlio papildymo iš Kaliningrado srities.
R.Žaromskio kolega KU prof. habil. dr. Sergejus Oleninas teigė, kad klimato atšilimo pasekmių Baltijos jūroje matyti ir gyvūnų pasaulyje.
"Apskritai kyla Atlanto vandenyno lygis, keičiasi jis ir Baltijos jūroje. Mes pro mikroskopą dabar matome tokius gyvus organizmus, konkrečiai - planktoną, kuris anksčiau mūsų jūroje prie Lietuvos krantų negyvendavo. Tai savotiški skambučiai, kad jūroje vyksta tam tikri pokyčiai", - sakė jis.
Ragina galvoti apie apsaugą
Tad ar įmanoma, atsižvelgiant kad ir į fantastiškai skambančias prognozes dėl galimo Palangos užtvindymo ateityje, jau dabar padaryti išvadas ir užkirsti tam kelią?
Anot R.Žaromskio, kurorto valdžia turėtų ne tik įdėmiau planuoti miesto infrastruktūrą, bet ir pradėti galvoti apie galimas apsisaugojimo nuo pakilusio jūros vandens priemones.
"Neatmeskime minties, kad gali prireikti ir pylimų, apsaugančių kurortą nuo potvynių iš jūros pusės. Todėl būtų tikslinga pradėti planuoti naujus kelius žemiausiose vietose prie jūros. Per metus to nepadarysi, o užklupus stichijai bus per vėlu. Nutiesus kelius prie jūros dabar jais galėtų naudotis gelbėtojai, žvejai, miškininkai, o vėliau gal reikėtų aukštinti pajūrio juostą pylimais, tad jau būtų įrengta privažiavimo infrastruktūra", - teigė jis.
R.Žaromskis taip pat priminė galimybę jau artimoje ateityje statyti povandeninius bangolaužius ties Palangos pliažais. "Jei norėsime išsaugoti kurortą patrauklų svečiams, reikės investuoti pinigų, nes palikti visko savaiminiams procesams nebegalima. Pažiūrėkime, kaip pasikeitė krantai per pastarąjį dešimtmetį, o klimatas ir toliau keičiasi", - dėstė mokslininkas.
Balandžio pradžioje Palangos taryba be diskusijų palaimino merijos planus dalyvauti tarptautiniame aplinkosaugos projekte "The Living Coast". Šis kitąmet prasidėsiantis projektas skirtas stebėti pokyčiams Baltijos jūroje ir dalytis informacija apie juos.
Daug politikų dėmesio nesulaukęs dokumentas įdomus tuo, kad jame kalbama apie galimus pavojus Palangai kaip kurortui.
Pirmiausia dėl klimato atšilimo ir kitokių globalių veiksnių, lemiančių Baltijos jūros būklę, pačiam miestui gresia Venecijos likimas. Esą vandens lygis jūroje per artimiausią šimtmetį gali pakilti net iki metro. Tokiu atveju dalis kurorto tikrai atsidurtų po vandeniu.
Paklausta, iš kur tokios grėsmingos prognozės ir kas jų autorius, dokumentą Palangos tarybai pristačiusi merijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Reda Kairienė tiksliai negalėjo pasakyti.
"Remtasi Aplinkos ministerijos (AM) pateiktais dokumentais. Joje rengiamas ir veiklos planas, susijęs su klimato kaitos programa. Tikrai neišgalvojome tų skaičių, grėsmės, ji yra įvardytos ir mokslininkų tyrimų ataskaitose. Priemonių, ką daryti siekiant išvengti užtvindymo, neteikėme", - sakė ji.
Palangos vicemeras Saulius Simė tikino žinantis apie galimą kurorto užtvindymo grėsmę. "Todėl prie jūros yra palikta labai mažai galimybių statyti naujus namus. Be to, dirbtinai "auginamos" kopos stabdant smėlio judėjimą", - teigė politikas.
Prisiminė Nojaus arką
AM Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė paaiškino, kad minėto jūros lygio pakilimo ties mūsų krantais galimybė įvardyta naujausiuose mokslininkų tyrimuose.
"Juk matote, kas vyksta su klimatu. Praėjusią vasarą pajūrį nusiaubė keli galingi škvalai su uraganiniu vėju, tokių liūčių ateityje tik daugės. Stebimi ir Baltijos jūros pokyčiai, vandens lygio kilimas, tai taip pat susiję su klimato atšilimu. Todėl tokios grėsmės kaip galimas miesto užtvindymas įvardijimas yra susijęs su miesto planavimo perspektyvomis. Miesto planuotojai turėtų atsižvelgti į mokslininkų prognozes, kad ir labai tolimas, ir neleisti statyti naujų kvartalų prie pat jūros", - dėstė valdininkė.
Artimiausiu metu Vyriausybei tvirtinti bus pateikta Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija. "Joje įvardytos ir galimos priemonės siekiant apsaugoti mūsų krantus nuo gamtos stichijų. Palangos atveju situacija sudėtingiausia, neatmestina ir betoninių atitvarų jūroje statybos galimybė", - tikino S.Znutienė.
Pasak AM Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, jei Baltijos vandens lygis išties pakiltų nors ir puse metro, kurortui tai būtų pražūtinga.
"Tikrai netikiu prognozėmis, kad per artimiausią šimtmetį vanduo pakils visu metru. Jei pakils, palangiškiai tegul jau dabar pradeda statyti Nojaus laivą... Pasaulis dabar nenuspėjamas, ir maža kokie kataklizmai mūsų laukia ateityje", - sakė jis.
Leidžiasi jūros dugnas
Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto mokslininkai nebuvo tokie kategoriškai skeptiški.
Pasak KU prof. habil. dr. Rimo Žaromskio, nors Palangos valdininkai politikams pateiktame dokumente išdėstė pačių išrinktas niūriausias mokslininkų prognozes, nekreipti į jas dėmesio būtų neprotinga.
"Dabar per metus Baltijos jūros lygis ties mūsų krantais pakyla apie 4-5 milimetrus. Jei išsilaikys tokios pat tendencijos, per pusšimtį metų tas lygis pakils apie 25 centimetrus. Tad apie Palangos užtvindymą negalima kalbėti. Tačiau mes nežinome, kaip keisis klimatas ateityje. Dabar aišku, kad žemės pluta pietinėje Baltijos jūros dalyje, dugne leidžiasi, o ties Skandinavijos pusiasaliu - kyla. Per šimtmetį prie mūsų krantų dugnas gali būti nusileidęs apie metrą", - kalbėjo mokslininkas.
Jis pridūrė, kad Palangos krantai kenčia ir vis labiau kentės dėl sumažėjusių jūros nešmenų, smėlio papildymo iš Kaliningrado srities.
R.Žaromskio kolega KU prof. habil. dr. Sergejus Oleninas teigė, kad klimato atšilimo pasekmių Baltijos jūroje matyti ir gyvūnų pasaulyje.
"Apskritai kyla Atlanto vandenyno lygis, keičiasi jis ir Baltijos jūroje. Mes pro mikroskopą dabar matome tokius gyvus organizmus, konkrečiai - planktoną, kuris anksčiau mūsų jūroje prie Lietuvos krantų negyvendavo. Tai savotiški skambučiai, kad jūroje vyksta tam tikri pokyčiai", - sakė jis.
Ragina galvoti apie apsaugą
Tad ar įmanoma, atsižvelgiant kad ir į fantastiškai skambančias prognozes dėl galimo Palangos užtvindymo ateityje, jau dabar padaryti išvadas ir užkirsti tam kelią?
Anot R.Žaromskio, kurorto valdžia turėtų ne tik įdėmiau planuoti miesto infrastruktūrą, bet ir pradėti galvoti apie galimas apsisaugojimo nuo pakilusio jūros vandens priemones.
"Neatmeskime minties, kad gali prireikti ir pylimų, apsaugančių kurortą nuo potvynių iš jūros pusės. Todėl būtų tikslinga pradėti planuoti naujus kelius žemiausiose vietose prie jūros. Per metus to nepadarysi, o užklupus stichijai bus per vėlu. Nutiesus kelius prie jūros dabar jais galėtų naudotis gelbėtojai, žvejai, miškininkai, o vėliau gal reikėtų aukštinti pajūrio juostą pylimais, tad jau būtų įrengta privažiavimo infrastruktūra", - teigė jis.
R.Žaromskis taip pat priminė galimybę jau artimoje ateityje statyti povandeninius bangolaužius ties Palangos pliažais. "Jei norėsime išsaugoti kurortą patrauklų svečiams, reikės investuoti pinigų, nes palikti visko savaiminiams procesams nebegalima. Pažiūrėkime, kaip pasikeitė krantai per pastarąjį dešimtmetį, o klimatas ir toliau keičiasi", - dėstė mokslininkas.
(3)
(0)
(0)