Lietuvos mokslininkai aiškinasi sąmonės banginę raišką  (23)

Žmogui būdingu sąmoningumu pasižyminčių naujųjų technologijų ateities vizija Lietuvos mokslininkus skatina giliau pažvelgti į žmogaus sąmonės gelmes. Ambicingu OSIMAS projektu ne tik iškeliamos sąmonės banginės prigimties prielaidos, bet ir eksperimentais bei modeliais pagrindžiamos individualios bei kolektyvinės sąmonės banginės savybės.

Kas yra individuali ir kolektyvinė sąmonė?

Ilgą laiką tikslieji mokslai ignoravo bet kokius bandymus gilintis į sąmonės ir sąmoningumo esmę, o tokio pobūdžio tyrimams nebuvo įmanoma peržengti racionalaus mokslinio pažinimo ribų. Vis dėlto, po neginčijamų šiuolaikinės kvantinės fizikos laimėjimų, iki tol tik šypseną kėlęs klausimas šiandien sulaukia vis didesnio mokslinio susidomėjimo, aktyvesnio vyriausybinių institucijų rėmimo ir rimtesnių tyrimų.

Dabar sąmonės pažinimas tampa daugiadiscipliniu mokslu, apimančiu fizikinius, biologinius, medicininius bei socialinius mokslus. Nemažai Nobelio premijos laureatų ir kitų žinomų mokslininkų (pvz., D. Bohm, C. Pribram, E. Lazlo, Mc. Fadden, J. S. Hagelin) tvirtina, kad sąmonė bendrąja prasme neturėtų būti suprantama vien tik kaip smegenų veiklos fenomenas. Ją reikėtų suvokti kaip fundamentalią ir nuo materijos-energijos nepriklausančią esatį. Kitaip sakant, sąmonė yra universali, o ne individuali.

Milijardinės Europos investicijos

Šiuo metu priešakiniai kvantinės fizikos, neuromokslo, psichologijos, neuroinformatikos ir kiti mokslai dar tik pradeda gilintis į mūsų sąmonės – galbūt pačios sudėtingiausios iš visų stebimų Visatos reiškinių – prigimtį. Tačiau iš karto susiduria su opia problema. Sąmonės mokslo sudėtingumo mastas toks didelis, kad šio laikmečio iškiliausių protų manymu, gali praeiti dar daug metų kol mes iš esmės suvoksime, kas yra sąmonė. Fundamentali problema galiausiai veda į tai, kad visi analitiniai sąmonės pažinimo būdai yra savyje apriboti – juos sukuria ir interpretuoja pati sąmonė, kurios esminė prigimtis pasilieka už analitinio pažinimo ribų.

Nepaisant fundamentalių sąmonės tyrinėjimo problemų, ES komisija šiemet iš eilės kitų prioritetinių mokslinių tyrinėjimų krypčių išskyrė „Žmogaus smegenų projektą“ (angl. Human brain project), kuriam per 10 metų bus skirta 1 mlrd. eurų. Šis flagmaninis projektas pagal savo mastą panašus į „Žmogaus genomo“ (angl. Human genome) projektą ir skirtas esminiam proveržiui žmogaus smegenų tyrimų srityje, sukuriant virtualias smegenis. Įdomu tai, kad JAV taip pat jau startavo analogiškas „Smegenų aktyvumo žemėlapio“ (angl. Brain Activity Map Project) projektas, kurio biudžetas daugiau nei du kartus didesnis. Visa tai rodo prasidėjusį labai aktyvų mokslo skverbimąsi į žmogaus smegenų ir sąmonės tyrimus.

Ar sąmonė – banginės prigimties?

Vis daugiau mokslininkų suvokia, kad sąmonė reiškiasi per neuronų tinklus, tačiau ji negali būti aprašyta neuronų visuma, kad ir kaip tiksliai tai besistengtume daryti. Juk, pavyzdžiui, tik tikslus kompiuterio centrinio procesoriaus struktūros žinojimas mažai ką gali pasakyti apie programas, kurios valdo centrinio procesoriaus darbą. Panašiai ir tikslus neuroninių tinklų žemėlapis mažai gali pasakyti apie sąmonę, kuri reiškiasi per tuos tinklus.

Lietuvos mokslininkai iš įvairių sričių taip pat ieško būdų kaip prasiskverbti pro tipinius individualios ir kolektyvinės sąmonės pažinimo rėmus. Pasak OSIMAS projekto, finansuojamo pagal ES visuotinės dotacijos struktūrinių fondų programą (Nr. VP1-3.1-SMM-07-K-01-137), vadovo profesoriaus D. Plikyno, mūsų sąmonės ypatumas tas, kad galime ją pažinti objektyviai (moksliškai) kaip raiškos objektą „iš išorės“ ir subjektyviai (per patirtis) kaip būsenas „iš vidaus“.

„Jeigu bent minutėlei atsiribotume nuo sąmonės „išorinio“ suvokimo kaip neuronų veiklos ir „iš vidaus“ stebėtume ją kaip savimonę ar savęs žinojimą, tuomet atpažintume, kad sąmonei būdingas, holistiškumas, vientisumas ir susietumas. Tokios ar panašios savybės taip pat būdingos fizikinėms bangoms, kurios yra vienalytės ir kartu gali būti daugialypės bei visa apimančios. Banginė prigimtis natūraliai paaiškintų sąmonės susietumo, integralumo, daugialypiškumo bei atitinkamai savitvarkos savybes“, – teigia profesorius.

Tikimasi, kad projekto metu mokslininkams pavyks rasti patvirtinimų, kad žmogaus sąmoningumas, kaip ir fiziniame pasaulyje fundamentaliosios dalelės, gali turėti dvilypę, t. y. korpuskulinę ir banginę prigimtį. Banginė prigimtis žmogaus sąmonei suteiktų atviroms sistemoms būdingų savybių, dėl kurių individualių sąmonių laukai gali tarpusavyje sąveikauti ir taip sukurti bendrą kolektyvinės sąmonės lauką.

Sąmonės būsenų atpažinimas

Jei šios mokslininkų prielaidos pasitvirtins, bus taip pat galima teigti, kad žmonių visuomenėse stebimi socialiniai procesai yra sąlygojami suderinto kolektyvinės sąmonės lauko, kurį aktualizuoja šiuolaikinės informacinėsir komunikacinės technologijos. Geresnį tokių daugiaagenčių sistemų porinį sąveikų supratimą, modeliavimą ir imitavimą mokslininkai siekia praplėsti laukams būdingais koordinacijos ir savitvarkos dėsningumais. „Atsiranda vis daugiau teorinių ir eksperimentinių rezultatų, kurie rodo sąmonės banginę prigimtį. Šiuo metu jau sukurti smegenų laukų nuskaitymo įrenginiai, galintys atpažinti žmogaus sąmonės būsenas, sapnų turinį ir netgi atskiras mintis“, – tvirtina projekto vadovas prof. D. Plikynas

Elektroencefalografijos (EEG) dėka eksperimentiškai registruojama kintančio elektrinio lauko potencialai, t.y. smegenų bangos, kurios tampa daugybės neuronų sukeltų bioelektromagnetinių laukų superpozicijos rezultatu. Registruojamos atitinkamoms žmogaus būsenoms būdingos delta, teta, alfa, beta ir gama bangų kombinacijos.

Remiantis OSIMAS vykdomais EEG eksperimentiniais tyrimais buvo patvirtinta esminė prielaida, kad žmogaus sąmonės būsenas galima nusakyti kaip dėsningas virpesių sistemas. Tačiau individualių EEG tyrimų rezultatais neapsiribojama ir ieškoma kaip realizuoti unikalius grupinius EEG tyrimus, kurie padėtų žymiai geriau suvokti kolektyvinių virpesių sistemų (žmonių grupių) sąveikos mechanizmus, kuriant projekte numatytus modelius.

Kolektyvinis sąmonės laukas

Vykdomo OSIMAS projekto preliminarių rezultatų tikimasi sulaukti per ateinančius keletą metų. Jau sudėliota koncepcija ir vyksta eksperimentiniai bei modeliavimo darbai, turintys patvirtinti ar paneigti mokslininkų keliamas prielaidas, kad socialiniai reiškiniai kildinami iš tarpusavyje susiderinusių individualių protų būsenų, kurias charakterizuoja sinchroniški ir koherentiniai virpesiai. Visuomenė suprantama kaip kolektyvinis proto laukas – suderintas rezultatas sąmoningų ir pasąmoningų individualių protų laukų, kuriuos kiekviename žmoguje formuoja neuroninių tinklų elektromagnetinių bangų aktyvumo visuma. 

„Esminis virpesinės OSIMAS paradigmos naujumas yra tas, kad socialinį agentą siūloma abstrahuoti ne kaip uždarą, racionalų, pusiausvyrinį, porinės sąveikos ir korpuskulinio tipo subjektą, o kaip atvirą, pastoviai kintančią, savitvarkę virpesių sistemą, kuri, būdama banginės prigimties, gali nelokaliu būdu keistis informacija bei energija su aplinka. Iš esmės, tai reiškia paradigminį pasaulėžiūros lūžį pereinant iš korpuskulinio į banginį socialinių sistemų modeliavimą“, - patvirtina OSIMAS projekto vadovas prof. D. Plikynas.

Platus tyrimų pritaikymas

Kadangi žmogaus smegenų bangų aktyvacijos nėra griežtai apribotos erdvėje, todėl daroma prielaida, kad vieno žmogaus sąmonės būsenoms būdingos bangų aktyvacijos gali būti perduodamos ir kitiems žmonėms. Tokiu būdu, ištyrus žmonių būsenas charakterizuojančias bangas, galėtų būti imituojamas kolektyvinis sąmonės laukas, tiesiogiai darantis įtaką įvairiems socialiniams reiškiniams.

„Remiantis banginiais sąveikos modeliais galėtų būti imituojami ne tik ekonominio aktyvumo ciklai, bet ir demografiniai svyravimai, minios elgesys, socialinių normų plitimas, gerbūvio konvergencija bei diferenciacija, klasterių susidarymas, žiniasklaidos poveikio plitimas, politinės kampanijos, gandai ir nuomonių plitimas, sinchroniškumai finansinio kapitalo rinkose, psichologinio klimato kitimas, idėjinių memų sklaida bei daugelis kitų sudėtingos socialinės dinamikos reiškinių“, – apie ateities perspektyvas kalba prof. D. Plikynas.

Prof. Darius Plikynas, Giedrė Rutkauskaitė

Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Darius Plikynas

(22)
(0)
(4)

Komentarai (23)