Miego tyrimuose artėjama prie stadijos, kai bus įmanoma skaityti sapnus  (0)

Sapnų pasaulio paslapties šydas netrukus gali būti praskleistas. Neurologijos mokslų specialistai po truputį mokosi skaityti ne tik žmogaus mintis, bet ir sapnus. Mėgindami išsiaiškinti, ar sapnus galima užfiksuoti taip, kaip galima fiksuoti nemiegančiojo mintis, Makso Planko Psichiatrijos instituto (Vokietija) mokslininkai Maiklas Čišas (Michael Czicsh) ir Martinas Desleris (Martin Desler) nusprendė smegenų stebėsenos įrenginiais skenuoti itin tikroviškus sapnus reginčių žmonių smegenis.

„Sąmoningas sapnas (angl. – „lucid dream“) – tai sapnas, kuriame tu manai nesapnuojąs, – aiškina M. Desleris. – Vaizdžiai kalbant, tai yra retas sugebėjimas „prabusti“ sapne ir jame kontroliuoti visus savo veiksmus – taigi, ir patį sapną. Toks sugebėjimas įgalina jį turinčiuosius tapti sapnų tyrinėtojais. Juk tokie žmonės yra vieninteliai, galintys patikimai ir tiesiogiai (sapno metu) informuoti, apie ką jie sapnuoja – informuoti užmerktų akių judesiais.“

Suradęs šešis tyrime dalyvauti pageidavusius savanorius, tvirtinusius, jog tikroviškus sapnus sapnuoja kone kasnakt, mokslininkų kolektyvas jų miego tyrinėjimui pasirinko magnetinio rezonanso ir infraraudonųjų spindulių spektroskopijos (angl. – „near-infrared spectroscopy“) metodus. Pirmiausiai tiriamųjų smegenys buvo skenuojamos šiems būdraujant ir į kumštį sugniaužiant vienos rankos plaštaką. Skenavimo metu gautus rezultatus tyrėjai palygino su rezultatais, gautais ta pačia ranka atliekant analogiškus veiksmus, tik jau tikroviško sapno metu.

Savaime suprantama, sužinoti, kada kumštį gniaužiantis savanoris iš tiesų sapnuoja, mėginama netiesmukai. Tyrėjų grupė stebėjimo metu naudojo polisomnografijos pavadinimu žinomą metodų derinį, kad galėtų įsitikinti, ar miegantys tyrimo dalyviai yra pasiekę greitų akies judesių miego fazę (angl. – „rapid eye movement“, REM), kurios metu, kaip manoma, regime daugiausiai sapnų. Į minėtą metodų derinį įeina ir smegenų aktyvumo matavimas, ir akių judesių sekimas, ir smakro raumenų stebėjimas (šie REM miego metu visiškai nejuda).

Tuo pat metu tyrėjai pakaitomis – tai magnetinio rezonanso, tai infraraudonųjų spindulių spektroskopijos įrenginiu – skenavo galvos smegenis. Skenavimo procesas atskleidžia, kurios smegenų sritys yra aktyvios.

Kad mokslininkus informuotų, jog jau atsidūrė tikroviškame sapne ir nurodytos rankos plaštaką į kumštį gniaužia nors ir sapnuodami, tačiau sąmoningai, tiriamųjų buvo paprašyta užmerktas akis sutartą kiekį sykių judinti iš kairės į dešinę. Paaiškėjo štai kas: nors tikroviškame sapne tiriamieji gniaužė plaštaką, tikrovėje jų kūnas nejudėjo – tikroviško sapno metu plaštakos gulėjo ramiai.

Eksperimentas nebuvo lengvas. „Juk tiriamieji turėjo užmigti ne lovoje, o magnetinio rezonanso kabinoje, – pasakoja M. Čišas. – Ir užmigti ne bet kaip, o taip, jog būtų pasiekta REM miego fazė ir prasidėtų tikroviškas sapnas.“ Tad mokslininkams „sučiupti“ ir visiškai ištyrinėti pavyko iš viso tik du tikroviškus sapnus, kuriuos sapnavo ne tas pats tiriamasis.

Abiem atvejais mokslininkai nustatė sapnavimo metu suaktyvėjusias galvos smegenų sritis. Paaiškėjo, jog tos sritys sutampa su sritimis, kurios suaktyvėja ką nors įsivaizduojant (pavyzdžiui, įsivaizduojant, kaip plaštaką sugniauži į kumštį). Realaus kumščio sugniaužimo metu tos smegenų sritys buvo taipogi aktyvios, tačiau be jų buvo aktyvūs dar ir kitos smegenų zonos.

„Tai leidžia manyti, jog ateityje gali būti įmanoma smegenų skenavimą naudoti žmogaus sapnų turinio skaitymui“, – įsitikinęs M. Čišas.

„Šis tiriamasis darbas yra unikalus – ir štai dėl ko: jei yra įmanoma detaliai registruoti smegenų funkcijas, žinant, ką kuri sritis reprezentuoja, vadinasi, iš principo yra įmanoma skaityti pačius sapnus“, – apibendrina Berno universiteto (Šveicarija) mokslininkas Danielis Erlacheris (Daniel Erlacher).

Parengė Saulius Žukauskas,sauliuszukauskas01@gmail.com

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)