Meditacija didina galvos smegenų pilkosios medžiagos tankį?  (78)

Naujausio eksperimento metu mokslininkai stebėjo meditacijos pratimus atlikinėjusių žmonių smegenų struktūras ir pastebėjo, kad jau po aštuonių savaičių smegenyse atsirado tam tikrų teigiamų kokybinių pakitimų. Tyrėjai iš Masačiusetso centrinės ligoninės nustatė, kad medituojančiųjų asmenų smegenyse padidėjo pilkosios medžiagos tankumas. Didžiąją dalį šios smegenų substancijos sudaro neuronų ląstelės.

Tikėtina, jog meditacija mokslo pasaulyje gali būti priimama gana skeptiškai. Nieko stebėtino, nes tai – religinio-dvasinio pobūdžio sąmonės aktas, pasaulio religijose egzistuojąs ir propaguojamas jau ne vieną tūkstantmetį. Tačiau nuo XX a. antrosios pusės meditacija populiarėja ir su religija mažai ką bendro turinčių žmonių pasaulyje. Ko gero, ne veltui: vis daugiau medicininių tyrimų patvirtina teigiamą meditacijos poveikį ne tik visam organizmui ar atskiroms jo struktūroms, bet ir smegenims.

Smegenų neuronų plastiškumas mokslininkams žinomas puikiai – mes galime plėsti atminties, orientavimosi, kalbos ir daugybę kitų psichinių funkcijų. Smegenų plastiškumas mokslo pripažintas ir hipokampo tyrimuose. Hipokampas  – smegenų sritis, susijusi su ilgalaike atmintimi bei orientavimusi. Ankstesniuose tyrimuose nustatyta, jog gali kisti hipokampo audinių tankumas.

Masačiusetso mokslininkų tyrimo metu užfiksuotas ne tik hipokampo, bet ir kitų smegenų struktūrų tankio padidėjimas. Šios smegenų sritys turi įtakos savivaizdžio ir savasties (savęs skyrimo nuo kitų) psichinėms funkcijoms. Tyrimo rezultatai byloja, jog meditacija gali sustiprinti ilgalaikę atmintį bei savasties jausmą. Tyrimo rezultatai sukėlė spėjimų, jog meditacija gali sąlygoti smegenų migdolinių kūnų (angl. k. – „amygdala“) traukimąsi. Migdolinis kūnas – smegenų sritis, reguliuojanti emocijas (ypač baimę ir nerimą), tad jo traukimasis gali sąlygoti bendro medituojančių asmenų nerimastingumo mažėjimą.

Eksperimentinės dalyviai lankė aštuonias savaites trukusias meditacijos pratybas. Kontrolinės grupės dalyviai nemeditavo. Lyginant abiejų grupių narių smegenų struktūras, žymių pilkosios masės tankumo pokyčių buvo pastebėta meditavusiųjų smegenyse. Kontrolinėje grupėje tokių pokyčių nepastebėta. Tyrimo autoriai pripažįsta, jog jų darbas yra tik nedidelis pavyzdys, liudijantis apie daug žadančias meditacijos poveikio tyrimų perspektyvas neurologijoje.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(6)
(0)
(6)

Komentarai (78)

Visi šio ciklo įrašai