Mokslininkai kuria skystį, kuris priverčia nervus švytėti  (2)

Mokslininkai kuria fluorescencinį skystį, kuris, patekęs į žmogaus organizmą, priverčia švytėti sunkiai pastebimus nervus. Naujasis peptidas leistų chirurgams matyti net pačius smulkiausius nervus ir vadovautis ne tik savo patirtimi bei elektroniniais stebėjimo prietaisais.

Galvos smegenų operacijų metu labai svarbu neužkliudyti nervų, nes netyčiniai pažeidimai gali sukelti stiprų skausmą arba paralyžių, rašo britų „Daily Mail“. Ekspertų teigimu, jei šio fluorescencinio skysčio bandymai bus sėkmingi, medikai, kaip ir statybininkai, galės matyti, kur yra požeminiai laidai ir tik tada pradėti kasti.

Peptidą kuria Kalifornijos universiteto San Diego medicinos mokyklos mokslininkų komanda. Jis susideda iš proteino fragmento, kuriame yra amino rūgščių. Skysčio suleidus pelei paaiškėjo, kad ši medžiaga sukuria aiškų kontrastą tarp nervų ir kitų audinių, taip labai palengvindama chirurgo darbą.

Eksperimentai su pelėmis atskleidė, kad plika akimi matomi nervų ir kitų audinių spalviniai skirtumai buvo maždaug dešimt kartų didesni. Jie taip pat parodė, kad skystis pradeda veikti po dviejų valandų, o jo veikimas trunka iki aštuonių valandų. Bandymų subjektams joks pašalinis poveikis nepasireiškė. Tyrėjus nustebino tai, kad peptidas išryškino ir pažeistus bei nutrauktus nervus, jei tik jiems nebuvo sutrikęs kraujo tiekimas.

„Aš naudoju tokią analogiją: kai statybininkai kasa, jiems reikia žemėlapio, rodančio, kur nutiesti požeminiai elektros laidai, o ne senų abejotino tikslumo planų. Lygiai taip pat kai chirurgai šalina auglius, jiems reikia gyvo žemėlapio, rodančio, kur yra nervai, o ne statiškos diagramos, rodančios, kur įprastai jie turėtų būti“, – teigė Kalifornijos universiteto farmakologijos, chemijos ir biochemijos profesorius Rogeris Tsienas.

Dabar chirurgai, norėdami būti tikri, kad nepažeis jokių nervų, turi pasikliauti savo žiniomis apie žmogaus kūną ir elektromiografijos prietaisais. Jie padeda aptikti motorinius nervus, tačiau negali nustatyti mažesnių ir jautresnių.

Galvos ir kaklo chirurgas Quyenas Nguyenas teigė, kad visuomet svarbiausias tikslas – apsaugoti nervus. „Pavyzdžiui, jei tarp nervų įsiterpęs auglys. Arba jei operacijos reikia dėl traumos ar infekcijos, pakenkti nervai gali atrodyti kitaip, nei normalūs, arba gali pakisti jų buvimo vieta“, – kalbėjo jis.

Anot jo, ateityje peptidas bus tobulinamas išbandant jį su žmonėmis. „Žinoma, dar turime išbandyti peptidą su pacientais, tačiau jau pademonstravome, kad fluorescencinis skystis paženklina ir žmogaus audinio mėginyje esančius nervus“, – kalbėjo Q. Nguyenas.

Tyrimas publikuojamas žurnale „Nature Biotechnology“.

Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (2)