Japonai įkinkė bakterijas gaminti sintetinį vorų šilką ir iš jo pasiuvo pirmąją suknią (Video) (0)
„Qmonos“ yra tvirtas, lengvas sintetinis vorų šilkas, kurį ateityje tikimasi panaudoti įvairiose srityse, pradedant automobilių dalimis, baigiant dirbtinėmis kraujagyslėmis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vorų šilkas gali būti maždaug penkis kartus tvirtesnis už plieną, tačiau jis yra neįtikėtinai lengvas, pastebi Cnet.com.
Šviesia šios medžiagos ateitimi tiki Japonijos kompanija „Spiber“, kuriai pavyko pagaminti sintetinio vorų šilko.
Šiai medžiagai jie suteikė pavadinimą „Qmonos“ (japoniškai „kumonosu“ – vorų šilkas). Ji yra neįtikėtinai tvirta ir lankstesnė net už nailoną.
Siekdama pademonstruoti sintetinio vorų šilko galimybes, kompanija iš jo pasiuvo suknią.
„Spiber“ nėra vieninteliai, kuriuos domina vorų šilko gamybos galimybės, tačiau ši užduotis nėra tokia paprasta kaip gali pasirodyti: patys vorai nėra linkę verpti šilką vien dėl to, kad kažkam to reikia.
Taigi japonų kompanija sukūrė technologiją, kuri naudoja susintetintus genus bei priverčia bakterijas gaminti fibroiną – baltymą, kuris susidaro vorų liaukose ir yra pagrindinė vorų šilko „statybinė medžiaga“. Turint pakankamai tokių bakterijų, galima imtis masinės vorų šilko gamybos.
Kompanija pateikė 16 patentų paraiškų, o taip pat planuoja statyti gamyklą, kurioje per mėnesį būtų pagaminama 100 kilogramų sintetinio vorų šilko.
„Šis audinys gali būti naudojamas įvairiose srityse, pradedant automobiliais ir baigiant medicina“, – teigia „Spiber“ prezidentas Kazuhide Sekiyama.