Raudonoji nykštukė Armėnijos astronomams surengė „fejerverką“ (Video)  (2)

Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyne šviečianti, visai arti Žemės (tik už 15,6 šviesmečio) esanti dvinarės žvaigždės Gliese 412 raudonoji nykštukė ją stebėti pasirinkusiems Armėnijos astronomams surengė netikėtą spektaklį – jos ryškis per 2,5 minutės išaugo net 15 kartų. Biurakano observatorijos (Armėnija) astrofizikai atradimą aprašė žurnale „Astrophysics“.

Viena iš netolimų Saulei žvaigždžių „fejerverką“ pademonstravo praėjusių metų gegužę. Įdomu tai, kad 15 kartų didesnis žvaigždės ryškumas netrukus baigėsi – ji toliau sau lyg niekur nieko švietė taip, kaip ir iki tol.

 

Mokslininkai vienoje iš dvinarę sistemą Gliese 412 sudarančių žvaigždžių užfiksavo galingą žybsnį. Per 160 sekundžių regimojo žvaigždės paviršiaus temperatūra išaugo nuo 2,5 tūkst. ligi 15-17,5 tūkst. laipsnių Celsijaus. Palyginimui, Saulės paviršiaus temperatūra siekia apie 5,5 tūkst. laipsnių Celsijaus. Panašaus pobūdžio žybsniai žvaigždėje įvyksta po keletą kartų per metus, tačiau paprastai jie būna kur kas silpnesni.

„Fotometriniai ir spektrometriniai žybsinčių žvaigždžių stebėjimai svarbūs todėl, kad teikia mums informaciją apie jų būklę ir fizikinius procesus, o tokia informacija būtina tikslinant žvaigždžių formavimosi ir evoliucijos teorijas, – aiškina Santjago de Kompostelos universiteto (Ispanija) astrofizikos profesorius Vachtangas Tamzianas. – Ypač reikšmingi dvinarių sistemų žybsnių stebėjimai – taip mes galime išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp žybsnių dažnumo ir žvaigždžių tarpusavio išsidėstymo orbitoje. Šis klausimas iki šiol tebėra atviras.“

Daugelis žybsniais nesisvaidančių žvaigždžių – raudonosios nykštukės. Tai – labai ilgaamžės ir itin dažnos Paukščių Tako žvaigždės. Jos šviečia blausiai, tad astronomai turi galimybė stebėti tik tas, kurios nuo Žemės nutolusios ne daugiau kaip per kelias dešimtis šviesmečių.

Žybsnių metu šių nedidelių žvaigždžių ryškis gali padidėti net daugiau kaip 100 kartų per kelias minutes. Po žybsnio žvaigždė visados sugrįžta į ankstesnį būvį. Tam pakanka kelių dešimčių minučių.

Tokių žybsnių priežastys kol kas nėra aiškios. Žinoma tik tiek, kad jie įvyksta vadinamųjų „trumpųjų sujungimų“ metu – persipynus magnetinio lauko jėgos linijoms. Per tokį įvykį žvaigždėje atpalaiduojami didžiuliai kiekiai energijos. Kai kurie duomenys byloja, kad raudonųjų nykštukių žybsniai analogiški Saulėje vykstantiems žybsniams, tačiau svarių įrodymų tokiai teorijai dar trūksta.


Aut. teisės: www.technologijos.lt

(6)
(0)
(0)

Komentarai (2)