Juodosios bedugnės ir žvaigždės tandemas sumušė greičio rekordą (Video)  (2)

Astronomų grupė keliais teleskopais identifikavo juodąją bedugnę ir žvaigždę, kurios viena aplink kitą sukasi pašėlusiu tempu. Žemė aplink Saulę apkeliauja per 365 paras, o ši žvaigždė aplink juodąją bedugnę apskrieja vos per 2,4 valandos.

Tandemas ankstesnį dvinarių objektų sukimosi vienas aplink kitą rekordą pagerino beveik valanda.

Juodoji bedugnė MAXI J1659-152 mažiausiai triskart masyvesnė už mūsų Saulę, o jos kompanionė raudonoji nykštukė sveria tik apie 20 proc. Saulės masės. Porą skiria maždaug milijonas kilometrų. Palyginimui, Mėnulis nuo Žemės nutolęs 2,5 karto mažiau (apie 400 tūkst. km), tačiau aplink Žemę apskrieja per 27,3 paros.

Tandemą astronomai atrado 2010 m. rugsėjo 25 d. NASA kosminiu teleskopu SWIFT. Iš pradžių manyta, kad tai yra gama spindulių šaltinis. Tačiau kitą dieną Tarptautinėje Kosminėje Stotyje (TKS) sumontuotas japonų teleskopas MAXI tandemo vietoje užfiksavo ryškų rentgeno spindulių šaltinį.

Daugiau stebėjimų antžeminiais ir orbitiniais teleskopais (taip pat ir ESA teleskopu XMM-Newton) atskleidė, kad rentgeno spinduliai sklinda iš juodosios bedugnės, kuri minta mažutės kompanionės medžiaga.

Nepertraukiamų 14,5 val. trukmės stebėjimo XMM-Newton teleskopu sesijų metu stebimo objekto emisijose užfiksuota keletas priblėsimo momentų, kuriuos sukėlė netolygus juodosios bedugnės akrecijos disko pakraštys, trumpam (dėl sistemos sukimosi) pridengdavęs rentgeno spindulius. Iš tų priblėsimų buvo išskaičiuotas orbitinis žvaigždės ir juodosios bedugnės apsisukimo periodas, siekiantis vos 2,4 val. Tai – greičiausiai besisukanti dvinarė juodosios bedugnės sistema. Ankstesnei rekordininkei Swift J1753.5–0127 priklausė 3,2 val. trukmės orbitinio apsisukimo rekordas.

Juodoji bedugnė ir raudonoji nykštukė sukasi aplink bendrą masės centrą. Kadangi žvaigždė yra gerokai lengvesnė už kompanionę juodąją bedugnę, ji nuo bendro masės centro nutolusi toliau už juodąją bedugnę. Tačiau tos žvaigždės skriejimo greitis yra kvapą gniaužiantis – 2 mln. km/val. Tai yra greičiausiai skriejanti visų žinomų dvinarių sistemų žvaigždė. O štai juodoji bedugnė aplink bendrą masės centrą skrieja „tik“ 150 tūkst. km/val. greičiu.

„Juodosios bedugnės kompanionė aplink bendrą masės centrą švilpia pašėlusiu greičiu – viename rate aplink mūsų Saulę toji raudonoji nykštukė Žemę aplenktų 20 kartų“, – aiškina tyrimui vadovavęs Erikas Kulkersas (Erik Kuulkers) iš ESA Europos kosminės astronomijos centro Ispanijoje.

Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad dvinarė sistema įsikūrusi gerokai aukščiau Paukščių Tako galaktikos disko. Tai būdinga tik dviems kitoms tokio tipo sistemoms (viena iš jų – ankstesnioji rekordininkė Swift J1753.5–0127).

„Didelis galaktinės platumos laipsnis ir labai trumpas orbitinis periodas yra potencialiai naujos dvinarių sistemų tipo požymiai, – pažymi E. Kulkersas. – Tai gali būti objektai, kurie buvo „išspirti“ iš galaktinio disko, o išspyrė juos ne kas kitas, o žvaigždės sprogimas, po kurio susiformuoja juodoji bedugnė.“

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(8)
(0)
(0)

Komentarai (2)