Kodėl po V. Tereškovos skrydžio sovietai 20 metų neleido moterų į kosmosą?  (3)

Prieš 50 metų pirmoji į kosmosą pakilusi moteris Valentina Tereškova tik po Sovietų sąjungos žlugimo galėjo pasipasakoti, jog skrydis toli gražu nebuvo toks sklandus, kaip jį nupasakojo tuometinė žiniasklaida. Ir galbūt iš dalies dėl to kita moteris kosminiu laivu kilo tik po dviejų dešimtmečių.

Pirmas siaubingas klausimas, kuris pačioje komplikuoto skrydžio pradžioje kilo V. Tereškovai – ką daryti, jeigu jos kosminis laivas pasiklystų kosmoso erdvėje?

Sovietinė spauda V. Tereškovos skrydį aprašė kaip Sovietinės kosminės programos triumfą, bet esama ir kolegų, kurie tikina, kad V. Tereškova buvo tiesiog marionetė, vos nesužlugdžiusi savo kosminės kelionės.

„Ji skristi nenorėjo. Ji taip isterikavo, kad kosmose apsivėmė. Paskutinę minutę prieš skrydį ji taip supanikavo, kad ją reikėjo prievarta prisegti prie sėdynės“, – leidinio „Christian Science Monitor“ žurnalistei Liz Fuller-Wright sakė sovietinės kosmoso programos mokslininkai.

Kosmonautės pykinimo problemos oficialiai buvo aprašytos – ji iš tiesų kosmose vėmė, o didžiąją savo trijų dienų kelionės dalį stengėsi sėdėti kaip galima ramiau – pykinimas nesvarumo būsenoje yra pakankamai dažna problema, kurią NASA sprendžia technologiškai pažangiomis priemonėmis. Tuo tarpu kosminė „isterija“ yra etiketė, klijuojama išskirtinai tik moterims.

Legendinė kosmonautė su pirmąja skrydžio problema iš tiesų susitvarkė pati. Pirmą skrydžio dieną kapsulės autopilotas dėl programavimo klaidos nukreipė ją tolyn nuo Žemės, taigi, kilo grėsmė, kad V. Tereškova pasiklys beorėje kosmoso platybėje.

„Autopilotas buvo suprogramuotas pakelti orbitą. Įvedžiau naujus duomenis ir padėtis susitvarkė“, – žurnalistams pasakojo V. Tereškova.

Nusileidimo – jį taip pat kontroliavo autopilotas – metu ryšio tarp kapsulės ir skrydžio valdymo centro Žemėje nebuvo, todėl kosmonautė nusileido gana toli nuo numatytos nusileidimo vietos. V. Tereškova tikino, kad įvyko komunikacijų įrangos gedimas. Tuo tarpu skrydžio kontrolės centro komanda apkaltino V. Tereškovą nutilus.

Gali būti, kad V. Tereškovos įtaka skrydžio problemoms niekada ir nebus galutinai atskleista. Neabejojama, kad sovietinė raketų inžinerija turėjo nemažai problemų – viena iš jų kainavo tris pirmąsias ir kol kas paskutines atvirame kosmose įvykusias žūtis („Challenger“ ir „Columbia“ katastrofos įvyko atmosferoje, taigi, formaliai tai nebuvo žūtys kosmose).

Kitų sovietinės skrydžio kontrolės narių prisiminimuose taip pat negailima kritikos V. Tereškovai už pačios susikurtas problemas skrydžio metu, tačiau tikėtina, jog aiškinimas, kad ją reikėjo prievarta prisegti prie kėdės, yra pramanas. Jeigu patyrusi parašiutininkė būtų paskutinę minutę persigalvojusi, ji galėjo be jokių sunkumų atsisakyti skrydžio ir užleisti vietą bet kuriai iš kitų keturių moterų, su kuriomis kartu 7 mėnesius intensyviai ruošėsi tam pačiam skrydžiui.

Iš tiesų, kurį laiką buvo ketinta dvi moteris kosmonautes į kosmosą iškelti beveik tuo pačiu metu: iš pradžių V. Tereškovą kosminiu laivu „Vostok 5“, o po kelių dienų – Valentiną Ponomariovą „Vostok 6“ laivu. Ir nors planas iš dalies buvo realizuotas – sovietai iš tiesų vienu metu kosmose turėjo du pilotuojamus kosminius laivus – V. Tereškova kilo su „Vostok 6“, o prieš dvi dienas „Vostok 5“ iškėlė Valerijų Bykovskį.

Aut. teisės: delfi.lt

(8)
(0)
(1)

Komentarai (3)