Mokslininkai išaiškino U. Bolto greičio paslaptį  (4)

Mokslininkai, pasinaudoję matematiniu modeliu, teigia galį paaiškinti neįtikėtiną sprinterio Usaino Bolto greitį.

2009 metais Pasaulio čempionate Berlyne pasiektas 100 metrų sprinto rungties pasaulio rekordas – 9,58 sekundės – priklauso būtent U. Boltui.

Mokslininkai teigia, jog jų modelis paaiškina, kiek galios ir energijos reikia, norint įveikti oro pasipriešinimą, kurį padidina ir santykinai didelis sportininko ūgis – 1,95 m.

Mokslo leidinyje „European Journal of Physics“ straipsnį publikavę mokslininkai tikisi atskleisti visų elitinių atletų greičio paslaptį, rašo BBC.

Kaip rodo matematinis modelis, U. Boltas Berlyno trasą per 9,58 s įveikė dėl to, kad sugebėjo išvystyti 12,2 m/s greitį.

Mokslininkai apskaičiavo, jog U. Bolto galia maksimumą pasiekė greičiau nei per sekundę nuo lenktynių pradžios, kuomet jis buvo pasiekęs vos pusę maksimalaus greičio. Tai parodo praktiškai nedelsiant pradedančią veikti traukos įtaką, atsirandančią oro pasipriešinimui stabdant judančius objektus.

Taip pat mokslininkai nustatė, kad judesiui generuoti sportininkas panaudojo mažiau nei 8 proc. savo raumenų jėgos – visa kita buvo reikalinga oro pasipriešinimui įveikti.

Įvertinus sportininko kūno masę, bėgimo takelio aukštį virš jūros lygio ir oro temperatūrą varžybų metu, mokslininkai nustatė, jog pasaulio rekordininko oro pasipriešinimo koeficientas (vienetas, nusakantis oro pasipriešinimą masės vienetui) aerodinaminiu požiūriu yra mažiau palankus nei vidutinio žmogaus.

Meksiko Nacionalinio autonominio universiteto mokslininkas Jorge Hernandezas sakė: „Mūsų apskaičiuotas oro pasipriešinimo koeficientas pabrėžia išskirtinį U. Bolto sugebėjimą. Jis sugebėjo pasiekti kelis rekordus, nors ir nėra toks aerodinamiškas, koks galėtų būti žmogus. Milžiniškas darbo kiekis, kurį U. Boltas pasiekė 2009 metais bei jo dalis, kuri buvo absorbuota oro pasipriešinimo, yra tiesiog neįtikėtini.“

„Šiais laikais pasiekti naują rekordą yra be galo sunku – netgi jei skirtumas yra šimtosios sekundės dalys – nes sportininkai turi kovoti su jėga, kuri labai smarkiai mažina bet kokį pasiektą greičio padidėjimą. Taip yra dėl to, kad Žemės sąlygos sukuria „fizikinį barjerą“. Žinoma, jeigu U. Boltas bėgtų planetoje, kurioje atmosfera nėra tokia tanki, jis galėtų pasiekti fantastiškų rekordų. Tikslus U. Bolto pozicijos ir greičio įrašas varžybose mums pateikė puikią galimybę ištirti oro pasipriešinimo įtaką sprinteriui. O jeigu ateityje gautume dar daugiau duomenų, būtų įdomu pažiūrėti, kas vieną atletą skiria nuo kito“, - pasakojo J. Hernandezas.

Kembridžo universiteto (JK) mokslininkas Johnas Barrow, taip pat analizavęs U. Bolto bėgimą ir išaiškinęs, kokiu būdu atletas galėtų dar labiau padidinti savo greitį, paaiškino, jog siekiant rekordo iš dalies padėjo „išskirtinai ilgas žingsnis“, nors ir pirminė reakcija į starto pistoleto šūvį būna labai lėta.

„Jis turi labai daug greitųjų raumenų skaidulų, galinčių labai sparčiai reaguoti. Jų derinys su ilgu žingsniu suteikia galimybę distanciją nubėgti išskirtinai greitai“, - sakė J. Barrow.

Jo teigimu, atletas turi dar nemažai perspektyvos pagerinti savo rekordą, jei tik greičiau sureaguotų į starto komandą, bėgtų esant šiek tiek stipresniam palankiam vėjui ir didesniame aukštyje virš jūros lygio, kur oro pasipriešinimas mažesnis.

U. Bolto rekordas Berlyne buvo pasiektas esant vos 0,9 m/s palankiam vėjui, kuris „nesuteikė pranašumo“.

„Rekordo fiksavimui leistina greičio riba yra iki 2 m/s, taigi, netgi nedidinant fizinės apkrovos yra labai daug erdvės pagerinti rekordą“, - sakė J. Barrow.

Aut. teisės: delfi.lt

(15)
(0)
(0)

Komentarai (4)