Limonadas - viduramžių aristokratų gėrimas, virtęs pigiu dažiklių kokteiliu  (3)

Kai 1767-ais metais anglų chemikas J.Pristley išrado pompą, su kuria buvo galima prisotinti gėrimus angliarūgšte, jis net nenumanė, kad jo atradimas sukels revoliuciją gėrimų pramonėje, pradės naują jų erą, ir kad po beveik 250 metų jo išradimas vis dar bus aktualus. Tiesa, ne mažiau už išradėją gazuotų gėrimų populiarumui pasitarnavo pirmasis pompų masinę gamybą pradėjęs J.Shweppas, kuris tuo pačiu tapo ir gazuotų gėrimų gamybos pradininku.

Pirmuoju gazuotu gėrimu, mums žinomu ir šiandien, tapo limonadas ir tam buvo labai svari priežastis. Limonadas, t.y. vandeniu skiestų ir saldintų citrinų sulčių gėrimas aukštuomenės ir pasiturinčių miestiečių buvo žinomas ir plačiai vartojamas dar viduramžiais. Tiesa, jis tuomet buvo negazuotas, bet jau vadintas limonadu. 

XIX a. pradžioje buvo susintetinta citrinų rūgštis, ja buvo galima pakeisti brangius natūralius sirupus. Tad nuo 1833 metų, kai buvo įregistruotas pirmasis nealkoholinio gėrimo prekės ženklas „Lemon’s Superior Sparkling Ginger Ale” prasidėjo šlovingas limonado žygis per pasaulį.

Vėliau prie limonado prisidėjo ir kiti klasikiniai gazuoti nealkoholiniai gėrimai: „Diušės” (kriaušių), „Sitro” (citrusinių vaisių kokteilis), dar vėliau - žymieji gėrimai „Coca – Cola”, „Pepsi – Cola” ir kiti. 

Tirpsta dantys, mėsa ir kalkių nuosėdos?

Kaip bebūtų gaila, tačiau šiandien jau negalime mėgautis nei klasikiniu limonadu, nei klasikiniais „Diušės” ar „Sitro” - jų tiesiog nebegamina. Tačiau lentynos lūžta nuo įvairiausių kitų gazuotų gėrimų, todėl pats laikas po jas pasidairyti. 

Kokių tik legendų nesklando apie dabartinius gazuotus gėrimus: „Sprite“ virinant arbatinuke išnyksta kalkių nuosėdos, „prikepusius“ varžtus galima atsukti užpylus juos „Coca – Cola“ . Pastarąjį mitą pats bandžiau patikrinti, tačiau vis tik negaliu jo patvirtinti. Matyt, nepasitvirtintų ir daugelis kitų mitų, tokių kaip tariama gazuotų gėrimų savybė tirpdyti dantų emalį arba per parą ištirpinti mėsos gabalėlį.

Tiesa, dantims saldūs gėrimai vis tik kenkia, tik ne dėl kažkokių mistinių ir gamintojų slepiamų medžiagų, o dėl juose esančio, mums visiems puikiai žinomo cukraus. Vis tik gerti gėrimą, kurio stiklinėje ištirpinta nuo 4 iki 9 šaukštelių cukraus, ir tikėtis, kad tai nekenkia, yra naivu, o vartojant nuolat – ypatingai naivu. Ir nereikia jokių sąmokslo teorijų tam, kad paaiškėtų bent jau dalies vartotojų nutukimo, cukraligės ar dantų gedimo priežastys.

Dietiniai gazuoti gėrimai sveikesni? Vargu...

Vis tik nuo 1833 metų maisto pramonė sparčiai tobulėjo ir nealkoholiniuose gėrimuose atsirado tokių medžiagų, apie kurias nežinojo net geriausi tuometiniai chemikai. Šiandien galiojantis Nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamentas nurodo: „Nealkoholinis gėrimas – negazuotas ar gazuotas gėrimas, gaminamas iš geriamojo, šaltinio ar natūralaus mineralinio vandens, pridedant ar nepridedant įvairių maisto medžiagų ir (ar) maisto priedų, kurio alkoholio koncentracija neviršija 0,5 tūrio proc.“ Taigi, gerbiamieji, po šiuo apibūdinimu patenka viskas – nuo natūralių sulčių pagrindu pagamintų negazuotųjų gėrimų iki ... maisto priedų rinkinių spalvotuose buteliukuose. 

Naivūs tie, kurie griebia „dietinių“ gėrimų skardines vengdami cukraus ir mano, kad elgiasi tinkamai. Vietoje cukraus tokiose gėrimuose slypi kur kas didesnė blogybė – aspartamas (E-951). Buvo tikėtasi, kad šių metų birželį Europos komisija pagaliau uždraus šių legalių, ir korporacijoms labai pelningų nuodų naudojimą. Tačiau, nepaisant nerimą keliančių mokslinių tyrimų rezultatų, šie nuodai ir toliau dedami į mūsų maistą ir gėrimus.

Priminsiu, kad buvo atliktas kancerogeninio poveikio tyrimas su pelėmis, maitintomis pašaru, kurio sudėtyje buvo aspartamo. Jį atliko onkologas Morandas Soffrittis iš Italijos. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog pelėms, kurios buvo maitinamos pašaru su cheminiais saldikliais, kyla didesnė rizika susirgti kepenų ir plaučių vėžiu.
Be to, epidemiologinis tyrimas, kuriame dalyvavo 60 tūkstančių nėščių moterų, atliktas mokslininko iš Islandijos Thorhalluro Halldorssono, atskleidė, jog egzistuoja ryšys tarp suvartojamų saldiklių, dedamų į dirbtinius gaiviuosius gėrimus, ir padidėjusios pirmalaikio gimdymo tikimybės. 

„Natūrali spalva“ - trijų dažiklių rezultatas

Gamintojai puikiai žino apie prastą aspartamo „šlovę“, tačiau kad ir kaip norėtųsi paslėpti šio priedo buvimą, jie ne tik privalo nurodyti jį esant produkte, bet ir papildomai ženklinti produktus užrašu „Turi fenilalanino šaltinį“ .

Kita maisto produktų, kuriems būdingas labiau spontaniškas vartojimas ir vieno ar kito prekės ženklo pasirinkimas, problema – beatodairiškas dažiklių naudojimas. Ji, beje, susieta su marketingo gudrybėmis. Kartais viename gaminyje, kai norima išgauti tam tikrą spalvą, dažiklių įdedama net keli. Pavyzdžiui, geltonai žalsvos spalvos citrinų gėrime (t.y., iš esmės natūrali spalva) aptinkama net trys sintetiniai azo dažikliai: E–131 Patent mėlynasis V , E–151 Briliantinis juodasis BN ir mums jau puikiai žinomas E–102 Tartrazinas, kuris, kaip žinia, pavojingiausias sąveikose su kitais priedais, pvz. su natrio benzoatu ( E-211). Šis priedas - dažniausiai į gaiviuosius gėrimus dedamas konservantas. Net paprasčiausias vitaminas C, kurio neišvengiamai yra citrusinių vaisių pagrindu gaminamuose gėrimuose (arba kartais jo net ir papildomai pridedama) dirbtinai sąveikaudamas su kai kuriais maisto priedais, virsta nuodais. Na, o blogiausia, kad ryškiaspalviai gėrimai dažnai reklamuojami kaip vaikų prekės. 

Limonadas iš vynuogių - naujas maisto produktas

Dar viena gamintojų gudrybė – etiketėje didelėmis raidėmis nurodoma, kad gėrime yra natūralių sulčių. Tiesa, jų kiekis yra vos 1–6 proc. ir iš esmės pagrindinių gėrimo savybių tai nekeičia, tačiau kai kuriems vartotojams toks žymėjimas tampa paskata rinktis būtent „natūralių sulčių“ gaminį. Be to, nepamirškime, kad yra vaisių, iš kurių apskritai neįmanoma tiesiogiai išspausti sulčių. Tai – abrikosai, persikai, mangai ar bananai, todėl aptikę gėrimus su jais, galite būti tikri, kad susidursite su sintetiniais šių vaisių kvapais ir skonių stiprikliais. 

Jei trumpai aptartume gazuotų nealkoholinių gėrimų, esančių mūsų parduotuvių lentynose, kokybę, tai bendroji tendencija yra aiški: pigūs, „nekilmingi” gėrimai sukelia kur kas daugiau klausimų, nei žinomų gamintojų gaminiai.

Ruošdamas šį straipsnį, didžiausio prekybos tinklo parduotuvėse aptikau gėrimą, kuriuo, mano manymu, apskritai neturėtų būti prekiaujama – bent jau kol jis taip paženklintas.

„Kazbegi“ skirtingų skonių gazuoti nealkoholiniai gėrimai tikrai sugebėjo nustebinti. Pirmiausia, kaip mes jau žinome, limonadais gali vadintis vis tik citrinų, o ne vynuogių pagrindu gamintas gazuotas gėrimas. Tačiau dėl to, kad normose apskritai tokios prekių grupės kaip „limonadas“ nėra, tai palikime savotišką istorinio gėrimo pavadinimo traktavimą gamintojo sąžinei. Nagrinėjant sudėtį aš taip ir nesugebėjau suprasti, iš ko šis produktas pagamintas. 

Vietoje cukraus – pakaitalas, pavadintas „Multi – Sweet”. Tačiau toks maisto priedas neegzistuoja, bet yra labai panašiai skambantis sintetinių saldiklių mišinio prekės ženklas „Multesweet”, kuris yra Sacharino (E-954), Ciklamato (E-952), Acesulfamo K (E-950) ir Aspartamo (E-951) mišinys. Taigi, pastarojo buvimas turi būti žymimas privalomuoju papildomu užrašu „Turi fenilanino šaltinį“. Taip pat gaminio sudėties aprašyme nėra pažymėta ir tai, kokie konkrečiai dažikliai buvo naudojami, bet yra kažkokie „valgomieji dažai“ .

Ar tai naujas maisto produktas?

Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt
Autoriai: Vitalijus Balkus

(10)
(0)
(2)

Komentarai (3)