Kodėl lietuviai serga kraujagyslių ligomis: persipynusios gyvensenos, sveikatos ir genų sąsajos  (0)

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai nutarė išsiaiškinti pačias giliausias širdies kraujagyslių ligų priežastis ir atskleisti lietuvių tautos gyvensenos, sveikatos ir genų sąsajas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tyrimui atrinkta ir anketinės apklausos būdu apklausta 1450 lietuvių kilmės asmenų (45–65 metų amžiaus motina ir tėvas, taip pat vaikas ar vaikai), kaupti duomenys apie jų mitybos ir gyvensenos ypatumus, šeimos anamnezės komponentus, tiriamųjų asmenų sveikatos būklę. Šiuo metu Vilniaus universiteto mokslininkų kolektyvui patikėti įrenginiai padės apdoroti ir rasti skirtumus visame genome, o pasitelkus informacines technologijas bus galima sukaupti didelius turimos genetinės informacijos kiekius. Tiriamieji atrinkti neatsitiktine tvarka – remiantis etnolingvistine tradicija Lietuvą skirstant į šešias dalis: Rytų Aukštaitiją, Pietų Aukštaitiją (Dzūkiją), Vakarų Aukštaitiją (Sūduvą), Šiaurės Žemaitiją, Pietų Žemaitiją ir Vakarų Žemaitiją. Iš kiekvienoje teritorijoje gyvenančių žmonių atrinktos šeimos, kurių tėvai ir vaikai yra lietuviai ir bent trys kartos gyvena toje vietovėje, paimti jų kraujo mėginiai, surinkta genealoginė informacija.

Svarbu suvokti, kad kiekvienas žmogus, net ir iš tos pačios populiacijos, turi individualų genomą. Šį skirtumą lemia tik 0,1 proc. DNR sekos, nes likę 99,9 proc. yra bendri visiems tos pačios lyties žmonėms. Todėl galima teigti, kad kuo giminės artimesni, tuo panašesni jų genomai. Svarbūs ir geografiniai atstumai, kurie yra pagrindinis populiacijos migravimą ir maišymąsi ribojantis veiksnys.

Pirmajame šio tyrimo etape atlikta detali 1450 įvairiuose regionuose gyvenančių lietuvių kilmės asmenų gyvensenos, mitybos, kraujo parametrų analizė parodė, kad suaugusių gyventojų mityba vis dar neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Jie vartoja per mažai grūdų produktų: kelis kartus per dieną juos valgo tik 12,4 proc. apklaustųjų.

Ir vyrai, ir moterys vartoja per mažai angliavandenių, daržovių ir vaisių. Tuo tarpu riebalinės kilmės kalorijos gyventojų maisto davinyje sudaro per didelę energetinės vertės dalį. Lietuvos gyventojai vartoja daugiau nei rekomenduojama sočiųjų riebalų rūgščių. Vartojama per mažai žuvies ir jos produktų: 3–5 kartus per savaitę žuvį ir jos produktus valgo tik 8,3 proc. gyventojų, o visiškai nevalgančių žuvies yra 10,4 proc. Tad lietuviai per didelę energijos dalį gauna iš riebalų, ypač iš sočiųjų riebalų rūgščių, per mažą – iš angliavandenių. Per mažai vartojama ir maistinių skaidulų. Mityboje per mažai kalcio ir jodo, moterys su maistu gauna per mažai cinko, geležies, vitamino D ir folio rūgšties. Tačiau tiek vyrai, tiek moterys vartoja per daug druskos – jau pagamintus patiekalus papildomai sūdo beveik 60 proc. gyventojų.

Vis dėlto mitybos įpročiai pamažu kinta – tampa palankesni sveikatai. Padaugėjo gyventojų, kurie renkasi produktus atsižvelgdami į ligų profilaktiką. Labiausiai keitėsi maisto ruošimui naudojamų riebalų rūšis – vietoje taukų, sviesto pradėta daugiau vartoti augalinių riebalų.

Mitybos įpročiai susiformuoja dar vaikystėje, bet gali kisti keičiantis socialinei padėčiai – kuo ji aukštesnė, tuo sveikesni tampa mitybos įpročiai. Aukštesnio išsilavinimo žmonės turi daugiau žinių apie sveiką mitybą, daugiau finansinių galimybių įsigyti norimų produktų. Tokie žmonės dažniau valgo daržoves ir vaisius, jų mitybos įpročiai sveikesni negu tų, kurie nebaigė vidurinio mokslo. Žemesnę socialinę padėtį užimantys žmonės vartoja daugiau riebalų nei užimantys aukštesnę padėtį. Išsimokslinę žmonės dažniau renkasi augalinės kilmės riebalus, liesesnius pieno produktus, dažniau valgo žuvies.

Šio tyrimo rezultatai rodo, kad antsvorio turi 34 proc. respondentų (44,5 proc. vyrų ir 26,4 proc. moterų), o nutukę yra 18,5 proc. apklaustųjų (16,9 proc. vyrų ir 19,7 proc. moterų). Antsvoris nustatomas, kai kūno masės indeksas (KMI) viršija 25, nutukimas – kai KMI viršija 30.

Tyrimu taip pat nustatyta, kad sergamumas širdies ir kraujagyslių (ŠKS) ligomis statistiškai reikšmingai priklauso nuo amžiaus, KMI ir trigliceridų kiekio kraujyje: KMI padidėjimas 1 kg/m2 padidina ŠKS ligų galimybę 1,13 karto, kasmet galimybė sirgti ŠKS ligomis padidėja 1,06 karto, o trigliceridų kiekio kraujyje padidėjimas 1 mmol/l sirgimo galimybę padidina 1,29 karto. Todėl kyla klausimas, kokie dar veiksniai, be gyvensenos, daro tokią reikšmingą neigiamą įtaką mūsų sveikatos rodikliams.

Pastarojo dešimtmečio žmogaus genomo tyrimai, tapę viena svarbiausių biomedicinos tyrimų krypčių, leidžia nustatyti įvairias ligas (polinkį susirgti) lemiančius genetinius pokyčius, įvertinti specifinių genomo sekų variantų reikšmę tiriamų ligų paplitimui konkrečioje populiacijoje. Genomikos žinios leidžia kurti ir tobulinti naujus diagnostikos, gydymo ir ligų prevencijos metodus, pereiti nuo bendrų gydymo schemų prie personalizuoto gydymo. Dalį ligų lemia vieno geno mutacijos, perduodamos iš kartos į kartą (monogeninės ligos), tačiau dauguma ligų vystosi dėl aplinkos ir paveldimų veiksnių sąveikos (daugiaveiksnės etiologijos ligos). Šių ligų rizikai įvertinti reikalinga sudėtingesnė genealogijos, genomo ypatumų ir aplinkos veiksnių analizė. Daugiaveiksnės etiologijos ligų atveju šeiminį polinkį susirgti lemia daugelio genetinių variantų rinkinys. Nagrinėjant šių ligų paveldėjimą, atliekama segregacijos analizė šeimoje. Šeiminio polinkio laipsnį apibūdina rizikos koeficientas λR, kuris parodo sergančiojo asmens giminaičio riziką (R) susirgti konkrečia liga, palyginti su bendra populiacine (sergamumas šeimoje / sergamumas populiacijoje). λR koeficiento reikšmė kinta priklausomai nuo giminystės laipsnio.

Siekiant nustatyti genetinių veiksnių įtaką polinkiui susirgti koronarine širdies liga, atliekami plataus masto genomo tyrimai. Todėl šiuo metu pradėtas antras projekto etapas – genų analizė. Šiame etape tikimasi nustatyti patikimus genetinius žymenis, kurie leis prognozuoti įvairių širdies ir kraujagyslių ligų riziką Lietuvos gyventojams. O tai galbūt sukurs teigiamą proveržį tokioje nepalankioje sveikatos statistikoje.

Šiuos tyrimus atlieka grupė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkų, kurie vykdo ES lėšomis finansuojamą LITGEN projektą „Lietuvos populiacijos genetinė įvairovė ir sandaros kitimai, susiję su evoliucija ir dažniausiai paplitusiomis ligomis“ (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-013). Siekiama įvertinti ir apibūdinti Lietuvos populiaciją pagal skirtingus genomo žymenis, gyvensenos ir mitybos įpročius ir nustatyti šių veiksnių įtaką lėtinių neinfekcinių ligų vystymuisi. Projektui vadovauja profesorius akademikas Vaidutis Kučinskas, bendradarbiaujama su 20 Lietuvos miestų šeimos gydytojais. Numatytas tyrimo laikas – 2011–2015 m.

Neringa Burokienė, prof. Vaidutis Kučinskas, prof. Zita Aušrelė Kučinskienė, prof. Vytautas Kasiulevičius, VU Medicinos fakultetas

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Žurnalas "Spectrum"
Žurnalas
(4)
(0)
(0)

Komentarai (0)