Šir­dies krau­ja­gys­lių su­sir­gi­mams šie­nau­jant tiek bri­tus, tiek lie­tu­vius, ver­ta dar­syk žvilg­te­lė­ti į jų prie­žas­tis ir pre­ven­ci­jos prie­mo­nes, bei pri­si­min­ti mok­sli­nį po­žiū­rį, ku­riuo rei­kė­tų rem­tis ne tik med­icin­oje.

Kad plaktų, pačiai širdžiai reikia nuolatinio kraujo tiekimo, vykstančio per vainikines arterijas. Genetika ir gyvenimo būdo faktoriai gali sukelti vainikinių arterijų užsikimšimą ir didesnę širdies kraujagyslių ligos riziką.

Kraujotakos sistema

Kraujas pristato deguonį ir maisto medžiagas į kūno ląsteles, o išgabena jų veiklos atliekas. Kraujotakos sistemą sudaro:

• Širdis, kuri yra raumeninė pompa, varinėjanti kraują;
• Arterijos, kuriomis kraujas teka iš širdies;
• Venos, kuriomis kraujas grįžta į širdį;
• Kapiliarai – smulkutės kraujagyslės, esančios šalia kūno ląstelių.

Diagramoje pavaizduota apytakos sistema. Kad būtų aiškiau, deguonies prisotintas kraujas pavaizduotas raudonai, atidavęs deguonį – mėlynai.

Arterijos ir venos

Arterijos perneša kraują iš širdies, o venomis kraujas į ją grįžta. Abiem atvejais jų struktūra susijusi su funkcija.

Arterijos

Arterijomis tekančio kraujo spaudimas didesnis nuo širdies darbo.

Arterijų savybės:

• storos išorinės sienelės
• storas raumenų ir elastinių skaidulų sluoksnis

Venos

Kraujo spaudimas venose žemesnis, nei arterijose.

Venų savybės:

• plonos sienelės
• plonas raumenų ir elastinių skaidulų sluoksnis

Kitaip, nei arterijos, venos turi vienkrypčius vožtuvus, išlaikančius kraujo tėkmę teisinga kryptimi.

Širdis

Širdis yra raumeninis organas. Ji susitraukia vidutiniškai 70 kartų per minutę. Šiame filmuke pavaizduota, kaip širdis pumpuoja kraują į plaučius ir likusį kūną.

Širdies raumenims reikia nuolatinio deguonies ir maisto medžiagų tiekimo, bei jų veiklos atliekų pašalinimo. Taigi, nenuilstamam širdies plakimui reikia nuosavos kraujo tiekimo sistemos.

Kraujagyslės, vadinamos vainikinėmis arterijomis, tiekia kraują širdies raumenims. Joms užsikimšus, gali įvykti širdies infarktas.

Širdies smūgis

Širdies smūgis (infarktas) nutinka, nes:

• Vainikinėse arterijose susikaupia riebalingų plokštelių.
• Ant šių plokštelių susiformuoja kraujo krešulys.
• Kraujo krešulys užblokuoja vainikinę arteriją.
• Kai kurios širdies raumens ląstelės negauna būtino deguonies ir maisto.
• Šios ląstelės ima žūti.

Jungtinėje karalystėje širdies smūgis kasmet ištinka apie 300 000 žmonių. [Lietuvoje kasmet dėl miokardo infarkto gydoma daugiau nei 7 000 žmonių. Kiekvieną dieną Lietuvoje miokardo infarktas ištinka daugiau kaip 20 žmonių, o 4–5 iš jų baigiasi mirtimi – red. past.]

Širdies kraujagyslių ligų priežastys

Širdies kraujagyslių ligų paprastai nesukelia mikroorganizmai, [nors lėtinio uždegimo židiniai, pavyzdžiui periodonte, ligos riziką padidina red.past], dažniausios jos priežastys yra šios:

• Genetiniai faktoriai, pasireiškiantys, kaip šeimos širdies kraujagyslių ligų istorija
• Gyvenimo būdo faktoriai

Širdies kraujagyslių ligos labiau paplitusios JK, negu neindustrinėse šalyse ir daugelyje industrializuotų šalių. Taip yra dėl gyvenimo būdo faktorių, tarp kurių:

• Rūkymas
• Reguliaraus mankštinimosi trūkumas
• Greitą širdies ritmą keliantis stresas
• Gausus alkoholio vartojimas
• Prasta dieta

Nesimankštinimas ir dieta, kurioje gausu druskos ir prisotintų riebalų, sukelia:

• Viršsvorį
• Aukštą kraujospūdį
• Aukštą cholesterolio lygį kraujyje

Šie faktoriai prisideda prie širdies kraujagyslių ligų rizikos didėjimo.

Epidemiologiniai tyrimai

Epidemiologija yra populiacijos sveikatą ir susirgimus lemiančių faktorių tyrimas. Gydytojai ir mokslininkai atlieka epidemiologinius tyrimus, stengdamiesi nustatyti gyvenimo būdo faktorius, galinčius padidinti širdies kraujagyslių ligų ir kitų susirgimų riziką. Atliekant tyrimus, būtų nemoralu versti žmones rūkyti, siekiant išsiaiškinti, ar rūkymas sukelia plaučių vėžį. Tačiau yra žmonių, kurie jau rūko ir jų sveikatą galima palyginti su nerūkančiųjų.

Tipiniuose grupiniuose tyrimuose, tiriamos dvi žmonių grupės: sergantys ir ne. Tai galima atlikti sekant grupės keleto mėnesių ar metų pokyčius arba peržiūrint jų medicininius įrašus.

Pavyzdžiui rūkančių ir nerūkančiųjų sveikata buvo stebima daug metų. Išsiaiškinta, kad rūkantieji vidutiniškai miršta 10 m. anksčiau.

Mintys apie mokslą

Koreliacija ir priežastis

Pateikiant gyvenimo būdo faktoriaus įtaką širdies kraujagyslių ligų rizikai, reikia:

• Pateikti faktoriaus ir pasekmės koreliacijos pavyzdį. Pavyzdžiui, turtingesnėse šalyse didesnė širdies kraujagyslių ligų rizika.
• Pasiūlyti faktorius, galinčius padidinti pasekmės tikimybę, bet nebūtinai ją nulemiančius. Pavyzdžiui, kuo daugiau cigarečių žmogus surūko, tuo didesnė tikimybė, kad jam išsivystys širdies kraujagyslių liga. Tačiau kai kuriems rūkaliams ši liga neišsivysto.
• Paaiškinti, kad atskiri atvejai nesuteikia įtikimų įrodymų, jog patvirtinančių ar paneigiančių koreliaciją. Pavyzdžiui, kartais girdime ką nors pasakojant, „Senasis Džordžas visą gyvenimą kasdien surūkydavo po 60 cigarečiųir išgyveno 90 metų.“ Tačiau žinome, kad „senajam Džordžui“ tiesiog pasisekė, nes kasdien surūkant po 60 cigarečių, stipriai sumažina tikimybę sulaukti tokio garbingo amžiaus. Tarp gyvenimo trukmės ir surūkomų cigarečių skaičiaus egzistuoja koreliacija.
• Įvertinkite, kaip tyrimas sukurtas, pakomentuodami tiriamųjų imties dydį ir ar gerai pavyzdžiai atitinka. Pavyzdžiui, norint parodyti, kad riebaus maisto valgymas padidina širdies kraujagyslių ligų riziką, reikia palyginti didelės žmonių grupės, vartojančios riebų maistą su tokio paties dydžio nevartojančių žmonių grupe. Jos taip pat turi būti pasirinktos atsitiktinai, arba kiti faktoriai (amžius, lytis etc) turi atitikti kuo labiau.

Šiek tiek aukščiau

Naudojant gyvenimo būdo įtakos širdies kraujagyslių ligų išsivystymui pavyzdžius, reikia:

• Paaiškinti, kodėl koreliacija tarp faktorių ir pasekmių nebūtinai reiškia, kad viena lemia kita. Pavyzdžiui, turtingesnėse šalyse aukštesnis širdies kraujagyslių ligų lygis. Tačiau tai nereiškia, kad šią ligą sukelia pats turtas, nors koreliacija tarp jų egzistuoja. Norint rasti priežastį, reikia daugiau mokslinių duomenų.
• Panaudokite duomenis tam, kad parodytumėte, jog faktorius padidina ar nepadidina pasekmės tikimybę. Tikrinant duomenys gali būti pateikti lentelių ar grafikų forma.
• Nurodyti mechanizmą, galintį būti priežastiniu ryšiu tarp faktoriaus ir pasekmės. Pavyzdžiui, cigarečių dūmuose yra cheminių medžiagų, kurių įkvėpus, gali padidėti kraujo spaudimas ir pažeista širdis. Dūmuose esančios cheminės medžiagos yra priežastinio ryšio mechanizmas.

Mokslo bendruomenė

Kai moksliniai duomenys surenkami, svarbu, kad šiuos duomenis ir bet kokias išvadas patikrintų kiti mokslininkai. Tai vadinama recenzavimu.

Naudojant gyvenimo būdo įtakos širdies kraujagyslių ligų išsivystymui pavyzdžius, reikia:

• Apibūdinti recenzavimo procesą. Pavyzdžiui, kad kiti mokslininkai pakartojo eksperimentą, kad pažiūrėtų, ar gaunami panašūs rezultatai ir išvados.
• Suprasti, kad dar nerecenzuoti moksliniai teiginiai yra ne tokie patikimi. Pavyzdžiui, įspūdingi teiginiai apie „supermaistą“, pavyzdžiui, kad jis saugo nuo širdies ligų ir prailgina amžių. Tačiau daugelis teiginių nebuvo recenzuoti, tad neturėtų būti laikomi visiškai patikimais.
• Suprasti, kad jeigu kiti mokslininkai nepakartojo tyrėjo rezultatų, jie turėtų būti vertinami įtariai.

Naudojant gyvenimo būdo įtakos širdies kraujagyslių ligų išsivystymui pavyzdžius, reikia gebėti paaiškinti, kodėl mokslininkai mano, kad svarbu vieno mokslininko patikrinti ir kitiems mokslininkams. Taip yra, nes pirmuose rezultatuose gali būti klaidų. Kai mokslinius tyrimus apmoka kompanijos, turinčios neabejotinų interesų, pavyzdžiui, maisto kompanijos, gaminančios maistą, kuris kaip teigiama, mažina cholesterolio lygį, rezultatai, remiantys šį teiginį turėtų būti patikrinti ir pakartoti, siekiant įsitikinti, kad jie teisingi.

Pasitikrinkite įgytas žinias

1. Kurių kraujagyslių sienelės storiausios?
1. Kapiliarai
2. Arterijos
3. Venos
2. Venos kraują tiekia:
1. iš širdies ir turi vožtuvus
2. į širdį ir vožtuvų neturi
3. į širdį ir turi vožtuvus
3. Kuriose kraujagyslėse kraujo slėgis didžiausias?
1. Venose
2. Kapiliaruose
3. Arterijose
4. Ką veikia vainikinės arterijos?
1. Perneša kraują iš širdies visam kūnui.
2. Aprūpina širdies raumenį krauju.
3. Tiekia kraują į smegenis
5. Paplitęs širdies kraujagyslių ligų rizikos faktorius yra:
1. Nutukimas
2. Žemas kraujo spaudimas
3. Nuolatinis mankštinimasis
6. Kuris iš žemiau pateiktų teiginių rodo koreliaciją tarp faktoriaus ir pasekmės?
1. Širdies transplantavimo operacijos labai brangios
2. Rūkantiems didesnė tikimybė susirgti širdies kraujagyslių ligomis
3. Širdies ligos dabar dažnesnės, nei prieš 100 metų
7. Kuris iš pateiktų faktorių gali padidinti širdies kraujagyslių ligos riziką?
1. Surūkytų cigarečių skaičius
2. Padidėjusi cigarečių kaina
3. Pranešimai apie rūkymo riziką ir širdies ligas
8. Džono senelis surūkydavo 60 cigarečių per dieną ir išgyvenęs 98 metus, mirė miegodamas.
   Kuris iš pateiktų teiginių geriausiai paaiškina šį teiginį?
1. Tai koreliacijos tarp faktoriaus ir pasekmės pavyzdys
2. Imties dydis smarkiai per didelis
3. Individualūs atvejai nepateikia įtikimų įrodymų
9. Kuriuo atveju imties dydis tinkamiausias?
1. Paklausiant žmogaus, kiek cigarečių kasdien jis surūko
2. Apklausiant 1000 vyrų, moterų ir paauglių, kiek cigarečių jie surūko kasdien ir ar turi nusiskundimų krūtinės srityje
3. Matuojant širdies ligų dažnį tarp tūkstančio 60 metų vyrų, kasdien surūkančių po penkiasdešimt cigarečių
10. Kuris iš žemiau pateiktų veiksmų mokslininkui bus recenzavimo proceso pavyzdys?
1. Darbą patikrina kiti mokslininkai
2. Darbą patikrina Lordų rūmų nariai
3. Darbą patikrina to paties amžiaus žmonės, kaip ir pateikėjas
11. Kuris iš pateiktų mokslinių teiginių patikimiausias?
1. Tas, kuris ką tik pareikštas
2. Tas, kurį patikrino ir pakartojo kiti mokslininkai
3. Tas, kurį teiginį pareiškęs mokslininkas pakartojo tris kartus

Komentarai (6)