Kodėl šaltame ore kvapai būna kitokie?  (0)

Pušų spygliai. Medžio dūmai. Sniegas. Taip kvepia žiema, o žmonės, gyvenantys regionuose, kur aiškiai skiriasi metų laikai, žiemos metu patiria savotiškus kvapo pojūčius.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Bet kodėl kvapai žiemą būna kitokie nei vasarą?

Viena iš kvapo „kitoniškumo“ priežasčių – tai, kad šaltame ore lakiosios, kvapniosios molekulės juda gerokai lėčiau, sako uoslę tirianti mokslininkė Pamela Dalton iš Monell cheminių pojūčių centro (JAV). Tai reiškia, kad šaltą, giedrą dieną kvapų aplinkoje yra tiesiog mažiau nei šiltą ir drėgną dieną.

Dėl tos pačios priežasties karšta sriuba kvepia labiau už šaltą, o šiukšliavežė karštą vasaros dieną paskleidžia kur kas stipresnį aromatą, rašo discovery.com.

Be to, mūsų nosys veikia kiek kitaip, kai aplinkos oras būna šaltas, sako P. Dalton. Atliekant eksperimentus, kurių metu buvo imamos uoslės receptorių, esančių giliai nosyje, biopsijos, Monell centro mokslininkai išsiaiškino, jog šie receptoriai“žiemą įsikasa šiek tiek giliau į nosį“ - tikėtina, kad jie tokiu būdu reaguoja į šaltą, sausą orą.

„Žiemą nesame tokie jautrūs kvapams. O ir kvapų žiemą ne tiek daug“, - sakė mokslininkė.

Taip pat šaltas oras dirgina trišakį nervą, sakė psichiatras ir neurologas Alanas Hirschas. Būtent dėl trišakio nervo dirginimo mums bėga ašaros pjaustant svogūnus, jis sužadinamas ir tada, kai įtraukiame aštrų mėtos kvapą.

Kai kvapai dirgina ir uoslės, ir trišakį nervą, uoslės pojūtis būna intensyvesnis.

Pasak A. Hirscho, didelę dalį uoslės suvokimo sudaro psichologinis komponentas, todėl tai, ką mes tikimės užuosti, kabai stipriai veikia tai, ką iš tiesų užuodžiame.

Pavyzdžiui, Markas Twainas vienoje iš savo novelių „The Invalid's Story“ aprašo žmogų, kuris patalpoje įstringa su kažkuo, ką jis mano esant pūvančiu lavonu, nors iš tiesų tai buvo aštraus kvapo sūrio dėžė. Jį šis kvapas taip vedė iš proto, kad jis vis iškišdavo galvą pakvėpuoti labai šaltu lauko ori, todėl peršalo, susirgo ir numirė.

„Tai, ką manote apie kvapą, paveiks tai, ar jums šis kvapas patinka ir kaip jūs tą kvapą suvokiate. Taigi, jeigu žiemą išeisite į lauką ir būsite pratę tokiu oru užuosti kepamus kaštonus ar kokį kitą žiemą lauke jums asmeniškai įprastą kvapą, taip ir interpretuosite tikrąjį kvapą“, - sakė psichologas.

Žinoma, keičiantis metų laikai ore sklinda ir kitokios kvapniosios medžiagos. Pavyzdžiui, vasarą ore tvyro gėlių, žemės ir kepamos mėsos kvapas. O pačios šalčiausios vietose žiemą lauke užuosite nedaug ką, išskyrus šaltą, žnaibantį vėją ir šildomus automobilius.

Daugelis žmonių, bandydami kompensuoti kvapų trūkumą žiemą, degina daugiau kvapniųjų žvakių, gamina aromatingesnį maistą, kepa sausainius. Tokiu būdu sukuriamas stipresnis kontrastas tarp kvapų lauko ir namų aplinkoje.

„Žiemą tikriausiai mus daugiau dirgina patalpų vidaus kvapai. Langai ir durys būna uždarinėti. Ir mes koncentruojamės į maisto gaminimo, namų aplinkos kvapus“, - tikina P. Dalton.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(7)
(0)
(0)

Komentarai (0)