Išspręsta Marso „riestainio“ mįslė  (4)

„Želinio riestainio“ uoliena, praėjusį mėnesį atsiradusi, regis, iš niekur Marse, neiškrito iš nežemiškosios sausainių dėžutės.

Uoliena užminė mįslę mokslininkams, nes Marso reoveris Opportunity nufotografavo ją ten, kur dar prieš keturias dienas jos nebuvo. Steve'as Squyresas, Mars Exploration Rover misijos mokslinis vadovas apibūdino ją kaip baltą uolieną su tamsiai raudonu įdubimu centre. 4 centimetrų pločio akmuo pavadintas Pinnacle Island (bokšto sala).

Tai iš kur ji atsirado?

Trata būgnai…

Tyrėjai sako, kad Pinnacle Island yra dalis didesnės uolos, kurią Opportunity nuskėlė ir perstūmė ratais sausio pradžioje. Kituose roverio darytuose atvaizduose matosi uola, tikriausiai užkliudė roverio ratai.

„Kai apžiūrėję Pinnacle Island, perkėlėme Opportunity šiek tiek toliau, įkalnėje pamatėme apverstą tokios pat neįprastos išvaizdos akmenį,“ pareiškime rašo Ray'us Arvidsonas iš Washingtono universiteto St. Louise, Opportunity vadovo pavaduotojas. „Mes per jį pervažiavome. Matome pėdsaką. Iš čia Pinnacle Island ir atsirado.“

Žinoma, tai ne taip jaudina, kaip jei akmenukas būtų atšliaužęs pats ar būtų nemestas ateivių. Bet išsprendę mįslę mokslininkai planuoja pasukti Opportunity į pietuose esančią įkalnę, siekdami pažvelgti į atidengtas uolienas.

Uoloje daug mangano ir sieros, kurie, mokslininkų manymu, galėjo susikaupti uoloje dėl vandens.

„Tai galėjo nutikti gana neseniai vos žemiau paviršiaus,“ sakė Arvidson, „arba galėjo nutikti giliau po žeme ir seniau, o tada dėl laimingo atsitiktinumo, erozija pašalino viršutinį sluoksnį ir juos mūsų ratai galėjo pasiekti.“

Opportunity sveria beveik 175 kg, o ilgis ir aukštis – pusantro metro. Neseniai jis atšventė savo nusileidimo Marse dešimtmetį 2004 sausio 25 d. Opportunity dvynys, Spirit, nusileido tų pačių metų sausio 4 d.

Ryšys su Spirit nutrūko 2010 m., bet Opportunity toliau tiria Raudonosios planetos buvusios gyvenamos aplinkos sąlygų detales.

NASA: 2 vietos Marse, kurios galėjo būti gyvenamos

Opportunity yra senesnis, menkiau technologiškai pažengęs, nei du dabartiniai Marsą tiriantys NASA roveriai.

2,5 milijardų dolerių vertės misijos automobilio dydžio Curiosity dabar keliauja link Aštriojo kalno, nuosėdinės formacijos, kuri leis roveriui ištirti Marso istoriją važiuojant į statų šlaitą ir sluoksnis po sluoksnio tiriant cheminę jų sudėtį.

2020 m. NASA planuoja paleisti kitą Curiosity dydžio roverį, surinksiantį pavyzdžius, kuriuos vėlesnės misijos galėtų parskraidinti į Žemę.


Elizabeth Landau
cnn.com

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(13)
(0)
(2)

Komentarai (4)