Nojaus arka: kur slepiasi ateities gyvūnai?  (0)

Plieno konteineriai, kompiuterių monitoriai, mokslininkai baltais chalatais... Daugelis žmonių Nojaus arką tikriausiai įsivaizduoja kitaip.

Tačiau ir čia, Vokietijos laukinių gyvūnų ląstelių banke, gyvūnų rūšys saugomos ateinančioms kartoms. Naudojant konservavimo šalčiu metodą, tai yra užšaldant skystame azote, čia išsaugomos žvėrių kamieninės ląstelės. Zoologo Alfredo Brėmo vardu pavadinta mokslo įstaiga įsikūrė Liubeko aukštųjų mokyklų rajone. Kartą per savaitę į Liubeką atvyksta kurjeris ir atgabena zoologijos soduose neseniai nugaišusių gyvūnų organų audinių arba jauniklių placentų. Iš šios biologinės medžiagos mokslininkai išskiria kamienines ląsteles ir jos plastikiniuose mėgintuvėliuose užšaldomos skystame azote.

„Kiekviename mėgintuvėlyje yra nuo vieno iki penkių milijonų gyvų ląstelių, kuriose sukaupta genetinė informacija apie gyvūną, - pasakoja įstaigos vadovas Čarlis Kruzė. - Mūsų ląstelių bankas yra mišrus - medžiagos ir duomenų bankas. Užkonservuotos ląstelės geba daugintis, tad yra ne tik saugomos ateičiai, bet ir naudojamos mokslo tikslams jau šiandien, bet atsargos dėl to nesumažėja.“ Liubeko ledo „arkoje“ antrojo gyvenimo laukia apie 60 rūšių gyvūnai, tarp jų tokie reti kaip sniego leopardas. „Žemėje yra žinoma apie 4600 žinduolių rūšių, o jų ląstelių mėginiai tilptų dviejuose mūsų konteineriuose“, - sako Fraunhofo biomedicinos technikos instituto direktorius Giunteris Furas. Jo institute sukurtas būdas kamieninės ląstelėms laikyti yra pati moderniausia visame pasaulyje konservavimo šalčiu technika.


Ląstelių banko vieta yra labai neįprasta. Konteineriai ir kompiuteriu valdoma laikymo sistema stovi pirmajame namo aukšte esančioje patalpoje. Pro didelius langus lankytojai gali stebėti, kaip mokslininkai dirba.

Aut. teisės: Respublika

(7)
(0)
(0)

Komentarai (0)