Vikingų saulės kompasas rodė kelią net tamsoje (Video)  (0)

Beveik prieš 70 metų Grenlandijoje rastą vadinamąjį Uunartoko diską, kuris kadaise buvo vikingų naudoto saulės kompaso dalis, ištyrę mokslininkai nustatė, kad Šiaurės Atlanto vandenyse puikiai orientavęsi senovės skandinavų jūrininkai naudojo tokius pažangius saulės kompasus, kad jie leido nustatinėti kursą net nakties metu, skelbia „Gizmodo“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tokią išvadą padarė XI a. datuojamą Uunartoko diską, atrastą viename viduramžių vienuolyne Grenlandijoje, tyrusi Vengrijos mokslininkų grupė, sakoma pranešime. Iš pradžių manyta, kad šio daikto paskirtis grynai dekoratyvinė, tačiau vėliau mokslininkai nustatė, kad tai yra saulės kompaso fragmentas su prarasta centrine dalimi, kuri turėjo mesti šešėlį, pagal kurį vikingai nusistatydavo savo laivų kursą. Tačiau Uunartoko diską ištyrę vengų mokslininkai atmetė šią teoriją. Pirma, pasak jų, žymos Uunartoko diske yra pernelyg tolimos nuo optimalių saulės kompaso žymų. Antra, ir tai svarbiausia, paprastas saulės kompasas negali paaiškinti mistinio „saulės akmens“, kuris dažnai minimas Šiaurės Europos tautų folklore, fenomeno. Pasak padavimų, „saulės akmuo“ galėjęs nurodyti Saulės padėtį danguje nakties metu ar debesuotą dieną. O kad toks akmuo iš tiesų egzistavo, patvirtino neseniai atlikti tyrimai, sakoma pranešime.

Vengrijos mokslininkai mano, kad „saulės akmenimis“ buvo vadinami tam tikros kalcito atmainos, islandiško špato, kristalai. Kai per juos sklinda ultravioletiniai saulės spinduliai, jie sukuria unikalų raštą, net ir tada, kai saulė būna atsidūrusi žemai po horizonto linija.

Šio tyrimo, kurio rezultatai paskelbti žurnale „Proceeedings of The Royal Society A“, autoriai mano, kad keli tokie „saulės akmenys“ galėjo leisti vikingų navigatoriams nustatyti nusileidusios saulės padėtį. Po to į diską būdavo įstatomas strypelis, kuris leisdavo pamatyti, kur kristų realus šešėlis, jei saulė būtų matoma dangaus skliaute. Išorinė šio įsivaizduojamo šešėlio dalis po to galėjo būti naudojama navigaciniais tikslais.

Bandymų metu Vengrijos mokslininkų grupė sugebėjo minėtuoju būdu su 4 laipsnių paklaida nustatyti geografinę šiaurę. Toks tikslumas atitinka įprastinį adatinį magnetinį kompasą, sakoma pranešime. Dar daugiau: mokslininkai patvirtino, kad šis navigacijos metodas yra efektyvus mažiausiai 50 minučių po saulėlydžio. O tai reiškia, kad Uunartoko diskas galėjo būti naudojamas ir kone visiškoje tamsoje.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: TV3
TV3
(8)
(0)
(1)

Komentarai (0)