Didžiausia tuštuma visatoje gali paaiškinti šaltąją kosmoso dėmę  (3)

Ji buvo vadinama mėlyne danguje – keista šalta dėmė Didžiojo Sprogimo atšvaituose, įžiebusi keisčiausias teorijas, aiškinančias jos atsiradimą – nuo susidūrimo su kita visata iki erdvėlaikio klostės.

Atrodo, atsakymas gali būti banalokas: didžiausia žinoma skylė visatoje.

Šalta dėmė matosi kosminio mikrobangų fono (KMF), ankstyviausios visatos skleidžiamos šviesos, žemėlapiuose. Temperatūros variacijos panašios į dėmėtą raštą, kurį galima paaiškinti visatos gimimo kvantinėmis fluktuacijomis, kurias išplėtė trumpas, bet labai staigus kosminio augimo spurtas, vadinamoji infliacija.

Bet kai kurie žemėlapio bruožai nedera su populiariausiais infliacijos modeliais. Pavyzdžiui, santykinai tolygų KMF raštą bjauroja neįprastai didelis šaltas regionas. Mokslininkai negalėjo to paaiškinti ir kėlė įvairiausias idėjas, kurioms reikėjo egzotiškos fizikos ar netgi multivisatos įrodymų.

Daug paprastesnis paaiškinimas, kad šaltąją dėmę sukėlė milžiniška visatos tuštuma. Kosmosas susideda iš ryškių galaktikų ir jų spiečių tinklo, supamo tamsių kišenių, kuriuose medžiagos nedaug. Per šiuos tuščius regionus sklisdamas spinduliavimas praranda energiją, todėl didelė tuštuma gali sukelti šaltą dėmę KMF žemėlapiuose. Bet dauguma mokslininkų netyrė pakankamai plataus dangaus regiono, kad galėtų rasti tokią tuštumą santykinai netoli nuo Žemės. Vienas tyrimas, teigęs, kad atrado tokią tuštumą 2007 m. vėliau buvo užginčytas.

Istvánas Szapudi'is iš Havajų universiteto Honalulu su kolegomis analizavo viso dangaus stebėjimo, atlikto NASA WISE palydovu, duomenis, medžiodami milžinišką tuštumą. Gegužę jie pranešė tokią suradę maždaug už 2,8 mlrd. šviesmečių, šaltosios dėmės kryptimi. Jos skersmuo apie 1,8 mlrd. šviesmečių, taigi, ji maždaug dvigubai didesnė už ankstesnę didžiausią žinomą tuštumą, sako Szapudi'is.

Dabar komanda ištyrinėjo vadinamosios supertuštumos savybes, įskaitant jos padėtį šaltosios dėmės atžvilgiu ir storį. Visos naudotos technikos pateikė panašius rezultatus, o tai, komandos teigimu, stiprina tuštumos sąsajas su šaltąja dėme (arxiv.org/abs/1406.3622).

„Tai būtų paprasčiausias paaiškinimas, nereikalaujantis jokios egzotiškos fizikos,“ sako Szapudi ir priduria, kad panašiai paprastos priežastys gali išspręsti daugelį kitų KMF paslapčių, pavyzdžiui, temperatūrų skirtumų, kurie atrodo išsirikiavę tam tikra krypti, pavadinta „blogio ašimi“.

Draganas Hutereris iš Michigano universiteto Ann Arbore 2007 metų tyrimus kvestionavo, tačiau mano, kad Szapudi'o komanda savo tuštumos teiginį gerai pagrindžia. „Tai labai jaudinantis atradimas,“ sako jis.


Maggie McKee
New Scientist № 2976

Aut. teisės: Input.lt
Input.lt

(25)
(0)
(25)

Komentarai (3)

Visi šio ciklo įrašai