NASA įrodymas – prieš 45 metus žmogus tikrai buvo Mėnulyje (Video)  (14)

Tai įvyko lygiai prieš 45 metus. Neilas Armstrongas tikrai lėtai nusileido kopėtėlėmis iš kosminio laivo „Appolo 11“ nusileidimo kapsulės, nušoko ant Mėnulio paviršiaus ir tarė: „Tai mažas žingsnelis žmogui, bet milžiniškas žingsnis žmonijai.“ Jis tikrai įsmeigė į dulkes JAV vėliavą ir padarė garsią antrojo žmogaus Mėnulyje, Buzzo Aldrino, nuotrauką. Lygiai po 45 m. NASA pasiūlė patiems pažiūrėti ir įsitikinti, kad viskas buvo tikra.

Tie, kas 1966 m. liepos 20–21 d. stebėjo tiesioginę televizijos transliaciją iš Mėnulio, niekada nesuabejojo jos autentiškumu. Jau vėliau ši istorija apaugo sąmokslo teorijomis, stebėdami išsilaipinimo kadrus jų šalininkai „atrado“ daugybę „įrodymų“, kad skrydis padirbtas. Ir šešėlių ilgiai keistai skirtingi (dirbtinis apšvietimas), ir vėliava plevėsuoja neegzistuojančiame vėjyje (ne kas kita, kaip studija) ir juda visi lyg sulėtintame kine (nufilmavo iš anksto pakabinę astronautus ant virvučių, o paskui viską rodė sulėtintai). Vakar NASA pasiūlė visiems dar kartą patirti tai, kas prieš 45 m. privertė nemažą pasaulio dalį daugybę valandų sėdėti prieš nespalvotų televizorių ekranus. Kiekvienas norintis pats galėjo pažiūrėti „tiesioginę“ transliaciją iš 1966 m. ir įrodyti sau – tai tikra. Transliacija NASA svetainėje buvo rodoma nuo 5 val. 39 min. iki 9 val. ryto Lietuvos laiku ir truko lygiai tiek pat, kiek 1966 m. Tad kodėl tą nekokybišką, nespalvotą vaizdą galima vadinti įrodymu, jog žmogus prieš 45 metus tikrai buvo Mėnulyje? Kodėl tai negalėjo būti iš anksto nufilmuota kažkur dykumoje, o paskui kokio nors garsaus filmų režisieriaus sumontuota taip, kad būtų kuo natūraliau? Atsakymas išties labai paprastas. Tiesioginė transliacija truko ilgiau nei tris valandas. Nors beveik visą tą laiką lyg ir nieko nevyko, čia niekas nesumontuota – tiesiog matome tai, ką mato vienintelė kamera. Dabartiniam žmogui sunku patikėti, tačiau 1966 m. tiesiog nebuvo techninių galimybių padirbti tokios trukmės vaizdą. Jau nekalbant apie sulėtintą vaizdą, kuriam reikėtų dar daugiau juostos.

Faktas – tuomet buvo galimybė nuskristi į Mėnulį, bet nebuvo priemonių tokiam skrydžiui padirbti. Dabar – labai paprasta padirbti, bet į Mėnulį nebeskraidome. Anot tokį paprastą loginį įrodymą pateikusio rašytojo ir režisieriaus S.G.Collinso, sąmokslo teorijas kūrė tie, kas matė tik svarbiausius išsilaipinimo Mėnulyje kadrus, o ne visą transliaciją. Ir tie, kurie naiviai užmiršo, kad skrydžio valdymo kompiuteris tais laikas turėjo šimtąkart mažiau galios negu pats paprasčiausias šiuolaikinis neišmanus mobilusis telefonas.

„Užmirštama, kad kamera transliavo ne kelias minutes trukusį N.Armstrongo pavaikščiojimą, jo žodžius, ar vėliavos statymą – transliavo viską, kas vyko. Taigi, kai sako, kad filmavo viską iš anksto 30 kadrų per sekunde greičiu, o rodė 10 kadrų per sekundę, niekas nepamąsto, kiek kilometrų juostos fiziškai būtų reikėję tokiam filmui susukti be montažo. Tokio ritinio tiesiog nebūna, o kitokios laikmenos tuomet nebuvo“, – sako S.G.Collinsas, ir su tuo neįmanoma nesutikti.

Taigi kur kas logiškiau tikėti NASA specialistų aiškinimais, kodėl vienas ar kitas vaizdas atrodo įtartinas, negu ginčytis su laiko, kai žmogus išties skrido į Mėnulį, o ne montavo įspūdingų efektų kupinus filmus apie tokius skrydžius, realybe.

 

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(49)
(9)
(40)

Komentarai (14)