Kodėl Lietuvą taip anksti apleido gandrai?  (0)

Įprastai baltieji gandrai mūsų šalį palieka paskutinę rugpjūčio savaitę. Tai pastebėjo ir mūsų protėviai, rugpjūčio 24 dieną pavadinę Gandrų išskridimo diena. Ir iš tikrųjų, gandrai gana tiksliai masiškai išskrisdavo būtent šią dieną, su ne didesne nei kelių dienų paklaida. Tačiau šiais metais stebima kitokia situacija – dar likus kone dviem savaitėms iki šv. Baltramiejaus (rugpjūčio 24-os) dienos, laukuose jau retai pamatysi didesnius baltųjų gandrų būrius – reti net keliolikos paukščių būreliai.

Įprastai baltieji gandrai mūsų šalį palieka paskutinę rugpjūčio savaitę, tuomet į tolimą kelią link žiemaviečių pradeda didžioji dauguma mūsų krašte perėjusių paukščių, o pasilieka tik vėlyvos poros, kurios dar rūpinasi į lizdus sugrįžtančiais jaunikliais, arba nuo būrių atsiskyrę pavieniai individai bei atskiros šeimos (greičiausiai irgi dėl vėlyvų vadų).

Gandrai praktiškai visada išskrenda rugpjūčio 24-ąją su kelių dienų paklaida. Tokias paklaidas galima paaiškinti orų sąlygomis, mat paukščiai visada laukia palankių sąlygų, kuomet susiformuoja šilto oro srovės, „pakeliančios“ gandrus aukštai į dangų ir leidžiančios sklendžiant pajudėti pietų link.

Šimtiniai gandrų būriai – retas vaizdas

Tačiau šiais metais situacija pasikeitė – Rytų ir Pietų Lietuvoje paskutinę savaitę laikėsi dažniausiai tik pavieniai paukščiai, greičiausiai dar besirūpinantys vėlyvų vadų jaunikliais. Kelis kartus pakeliavus nuo Varėnos iki Ignalinos, pavyko pamatyti tik vieną keliolikos paukščių būrelį. Lietuvos ornitologų draugija (LOD), prieš metus užbaigusi baltųjų gandrų apsaugai skirtą Europos Sąjungos LIFE+ programos projektą, ir toliau stebi šių paukščių būklę šalyje. Dėmesys kreipiamas ne tik į perinčias poras, bet ir kaip sekasi paukščiams ruoštis kasmetinei rudeninei kelionei, ar nevyksta nepalankių permainų.

Šiuo metu, nors daug kur ariami laukai, pjaunami javai – niekur nematyti besibūriuojančių gandrų. Kituose šalies regionuose LOD narių duomenimis, dar galima pamatyti didesnius baltųjų gandrų būrelius, net iki keliasdešimt paukščių, tačiau dažniausiai susibūrę tik keliolika paukščių. Tik Raseinių rajone Sauliui Karaliui pavyko arimuose suskaičiuoti maždaug šimtą gandrų. Antano Petraškos duomenimis, gausiau gandrų galime aptikti ir buitinių atliekų sąvartynuose.

Būtent jis pastebėjo jog gandrų skaičius čia sparčiai augo liepos gale, spėdamas, jog paukščiai jau ruošiasi rudeninei kelionei. Panašu, jog ši hipotezė pasitvirtino. Dar rugpjūčio pradžioje šalies laukuose matyti skaitlingi (šimtiniai) baltųjų gandrų būriai šiais metais nepaprastai anksti, jau šio mėnesio pirmąją dekadą paliko Lietuvą pakildami skrydžiui į žiemojimo vietas. Nors tuo metu dar neretai lizduose sparnus mankštinosi vėlyvieji gandriukai, kuriuos su jų tėvais dar galime pamatyti laukuose.

Karšta vasara nepatiko

Kas šiais metais lėmė tokį gandrų elgsenos pokytį? Kodėl jie panoro išskristi taip anksti? Ornitologai vieningai sutinka, jog šiuo aspektu pastaroji vasara yra netipiška ar net išskirtinė.

Paaiškinimų būta įvairių, tačiau greičiausiai Lietuvai nebūdingi ir ilgai užsitęsę karščiai yra pagrindinė tokios elgsenos priežastis. Tuo metu kai mes kaitinomės šiltos saulės spinduliuose, gandrai beviltiškai ieškojo itin sumažėjusio maisto išteklių. Šiuo metu, skirtingai nuo ankstesnių vasarų, kuomet pievos skambėdavo nuo žiogų svirpimo, pievose labai tylu. Kur ne kur išgirsi pavienio žiogo ar skėriuko svirptelėjimą, o juk rugpjūčio mėnuo yra pats „žiogų griežimo“ metas.

Negausu ir kitų vabzdžių, kurie su žiogais sudaro reikšmingą baltųjų gandrų raciono dalį antroje vasaros pusėje. Net šlapiose šienaujamose pievose dabar pavyksta pamatyti vos vieną kitą varlę, negausu ir pelinių graužikų. Matyt neįprastai prastos mitybos sąlygos nulėmė žymiai ankstyvesnę gandrų rudeninės migracijos pradžią.

Moksliniais tyrimais įrodyta (tiesa, kitoms migruojančių paukščių rūšims), jog migracijos pradžią nulemia keli faktoriai: paukščio fiziologinė būklė, kuri siejama su jo įmitimu ir esamomis mitybinėmis sąlygomis, bei aplinkos faktorių visuma – dienos trukmė, vidutinė paros temperatūra, šalnos ir pan. Todėl, panašu, jog šiais metais baltuosius gandrus anksčiau palikti Lietuvą paskatino vasaros antroje pusėje susidariusios ypač nepalankios mitybos sąlygos.

Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt

(10)
(2)
(8)

Komentarai (0)