Neatskleista smegenų paslaptis - ksenoglosija  (5)

Išmokti bent vieną užsienio kalbą nėra lengva. O paranormalių reiškinių tyrinėtojams gerai žinomas ksenoglosijos fenomenas, kai žmonės nei iš šio, nei iš to pradeda kalbėti kalbomis, kurių anksčiau nesimokė.

Po amnezijos amerikietis prakalbo švediškai

Praėjusių metų vasarą vieno Palm Springso viešbučio kambaryje buvo rastas jaunas vyras be sąmonės. Kai jis atsipeikėjo ligoninėje, pasirodė, kad nieko neprisimena. Nors turėjo dokumentus Maiklo Tomo Boatraito, gimusio Floridoje, vardu, jis tvirtino esąs švedas Johanas. Be to, ir kalbėjo švediškai. O pažiūrėjęs į savo nuotrauką, jis savęs neatpažino… Gydytojai konstatavo, kad M. Boatraitą ištiko amnezija.

Socialinės tarnybos darbuotojams pavyko išsiaiškinti, kad M. Boatraitas yra tikroji šio žmogaus pavardė ir kad jis – grafinio dizaino specialistas, dėstė anglų kalbą Japonijoje ir Kinijoje, bet prieš metus iki įvykio grįžo į JAV.

Pasirodo, kad 9-ojo dešimtmečio viduryje M. Boatraitas lankėsi Švedijoje, bet vargu ar galėjo tobulai išmokti kalbą. Kai švedų išeivijos JAV atstovams buvo duota paklausyti jo balso įrašų, šie pareiškė, kad jo kalbos negali priskirti nė vienai tarmei.

Prakalbo net senovės egiptiečių kalba

Toks atvejis ne vienintelis. Pavyzdžiui, XIX a. viduryje Niujorko aukščiausiojo apeliacinio teismo nario dukra staiga prakalbo daugybe kalbų, tarp jų ispanų, lenkų, graikų, italų, portugalų, vengrų ir lotynų, taip pat kitomis, kurių nepavyko net nustatyti.

1927 m. mergina iš Anglijos aptiko gebanti rašyti senovės egiptiečių kalba. Dar po ketverių metų ji pradėjo šia tarme kalbėti. Anglijos psichikos tyrinėjimų draugijos archyve yra saugomi du jos balso įrašai ir jos rašyti tekstai senovės egiptiečių kalba.

1970 m. gegužės 10 d. Amerikos metodistų bažnyčios pastorius Kerolas Džėjus, laisvalaikiu domėjęsis hipnoze, užhipnotizavo žmoną Dolores, norėdamas išvaduoti ją nuo migrenos. Kai jos kažko paklausė, moteris vokiškai atsakė „nein“ (ne). Po kelių dienų pastorius pakartojo hipnozės seansą, ir jo žmona ėmė sklandžiai kalbėti vokiškai, save vadindama svetimu vardu.

Buvo surengti 22 tokie seansai, kuriuose dalyvavo ir žinomi specialistai. Jie padarė išvadą, kad Dolores išties kalba vokiškai kaip etninė vokietė, nors jos kalboje pasitaikydavo archaizmų.

Po nakties pamiršo gimtąją kalbą

Šis atvejis nutiko XX a. paskutinio dešimtmečio viduryje. Vokietis santechnikas Tomas iš Botropo ryte su žmona Kirsten pradėjo kalbėti nesuprantama kalba. Išvakarėse sutuoktiniai susibarė dėl to, kad Tomas atsisakė eiti į svečius pas uošvę. Vyras atsigulė užsikimšęs ausis kamštukais… O ryte pasirodė, kad jis visiškai pamiršo gimtąją vokiečių kalbą!

Negana to, jį baisiai erzino tai, kad Kirsten kalba „svetima“ kalba ir nesupranta nė žodžio iš to, ką sako jis! Kaip nustebo iškviestas greitosios gydytojas, išgirdęs Tomą kalbant rusiškai! Paaiškėjo, kad santechnikas niekada nesimokė rusų kalbos ir net nebaigė vidurinės mokyklos… Taip pat niekada nebuvo išvykęs iš gimtojo miestelio.

Kirsten net teko lankyti rusų kalbos kursus, kad galėtų susikalbėti su vyru. Galop buvo rasti specialistai, jie Tomui padėjo prisiminti gimtąją kalbą.

Kalbos fenomenas – po traumų

Dažniausiai tokius fenomenus sukelia fizinės arba emocinės traumos. Pavyzdžiui, vienos Sofijos ligoninės medicinos seserį trenkė aukštos įtampos elektros srovė. Gydytojai vargais negalais merginą ištraukė iš ano pasaulio, bet atsipeikėjusi ji ėmė kalbėti rusiškai ir visiškai nebemokėjo gimtosios bulgarų kalbos! Tiesa, ši būsena truko neilgai.

O valstietis iš Pakistano, į kurį trenkė žaibas, visą savaitę kliedėjo… japoniškai. Tačiau atsipeikėjęs pakistanietis prarado gebėjimą kalbėti svetima kalba.

Hipotezės nepatvirtintos

Hipotezių yra daugybė. Pavyzdžiui, galima manyti, kad visi tie žmonės yra užsienio žvalgybų agentai, kurie išsiduoda būdami nesąmoningos būsenos. Bet dažnai „agento“ asmenybė niekaip nesiderina su šia teorija.

Dar viena gana paplitusi versija siejama su reinkarnacijos teorija: dėl kokio nors sukrėtimo esą grįžtama į ankstesnius gyvenimus. Ir galop – genetinė atmintis: mes prisimename kalbas, kuriomis kadaise kalbėjo tolimi protėviai. Deja, nė viena iš šių hipotezių nebuvo patvirtinta.

Aut. teisės: Respublika

(40)
(3)
(37)

Komentarai (5)