Naujojo galaktikų superspiečiaus erdvėlapyje adresas suteiktas ir Paukščių Takui (Video)  (1)

Naujausias trimatis mūsų visatos regiono erdvėlapis mokslininkams ir mokslo entuziastams suteikia beprecedentę galimybę žvilgsniu aprėpti gigantišką galaktikų superspiečių, kuris yra gimtieji mūsiškės Paukščių Tako galaktikos namai. Tačiau šiuose namuose gyvena ne tik Paukščių Takas. Toli gražu. Gigantišką naująjį superspiečių astronomai pavadino Lanijakėja (Laniakea). Tai – havajiečių kalbos žodis, reiškiantis "neaprėpiamą rojų".

Trimatį erdvėlapį sudarę tyrėjai spėja, kad atrastasis Lanijakėjos superspiečius gali būti dar kolosalesnės, tačiau kol kas neatrastos struktūros sudėtinis fragmentas mūsų visatoje. "Gyvename darinyje, kurį galima būtų vadinti "kosminiu tinklu", kuriame galaktikos susispietusios į būrius, kuriuos skiria gigantiški tuštumos tyrai, - pasakoja tyrimui vadovavęs Havajų universiteto (JAV) astronomas Brentas Tully. Galaktikos po visatą pasklidusios ne atsitiktine tvarka. Jos susitelkusios į spiečius. Mūsiškis Paukščių Takas priskiriamas Vietinei galaktikų grupei (angl. – Local Group), kurią sudaro dešimtys galaktikų. Savo ruožtu, tokios grupės sudaro šimtų galaktikų spiečius. Visi jie tarsi sujungti į vieną milžinišką kosminį tinklą, ant kurio gijų galaktikos suvertos tarsi perlai. Iš tokių tinklų sudaryti galaktikų superspiečiai. Pastarieji dažniausiai turi neaiškias ribas. Kad geriau apibrėžtų superspiečių struktūrą, astronomai išbandė "Cosmicflows-2" – didžiausią galaktikų judėsenos katalogą, pagal kurį kiekviena galaktika priklauso tam tikrai struktūrai, kurios gravitacija apsprendžia galaktikos skriejimo kryptį. "Sugalvojome naują būdą apibrėžti ypač dideles visatos struktūras. Dabar mes tai darome vertindami jų greičius, o ne padėtį dangaus skliaute", - aiškina B. Tully.

Mūsų namai visatoje – Lanijakėja


B. Tully su kolegomis sukurtas trimatis erdvėlapis byloja, kad Paukščių Tako galaktika reziduoja Lanijakėjos superspiečiaus paribiuose – pats superspiečius yra maždaug 520 mln. šviesmečių skersmens. Jį sudaro apie 100 tūkst. galaktikų, kurių bendra masė – apie 100 mln. mlrd. saulių.

Lanijakėjos pavadinimą pasiūlė Nawa'a Napoleon, kuris dėsto Havajų kalbą. Pavadinimas skirtas pagerbti laivavedžius iš Polinezijos, kurie, vadovaudamiesi savo dangaus žiniomis, vesdavo laivus per neaprėpiamas Ramiojo vandenyno platybes.

Beje, į Lanijakėjos sudėtį įeina ir iki šiol stambiausiu gimtuoju mūsų galaktikos administraciniu vienetu visatoje laikytas Mergelės didijį galaktikų spiečius. Be jo, Lanijakėjoje rastume Normos-Hidros-Kentauros (arba Didžiojo traukos centro, angl. – Great Attractor) didijį spiečių. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad Lanijakėja, ko gero, yra dar didesnės kosminė struktūros sudedamoji dalis.

Tyrimo rezultatai publikuoti žurnalo "Nature" rugsėjo 4 d. mumeryje.


Aut. teisės: www.technologijos.lt

(20)
(0)
(20)

Komentarai (1)