Ką veikia astronomai, kai dangus apniukęs?  (0)

Astronomai daugiausiai darbo laiko praleidžia akis įsmeigę ne į teleskopus, o į kompiuterio ekranus. Taip teigia VU teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslinis bendradarbis astronomas Rimvydas Janulis. Mokslininkas priduria, kad tai iki šiol daug ką gali nustebinti.

Molėtų observatorijos didžiojo teleskopo kupolas ne vienam astronomui tapo langu į pasaulį. R. Janulis, kuris tyrinėja baltosiomis nykštukėmis vadinamas dujines žvaigždes, juokauja, kad savo darbe mato daugiau skaičių nei dangaus šviesulių.

„Jeigu stebime žvaigždes, dirbame naktimis. Bet yra ir kitų astronomijos sričių. [...] Stebėti dangų pro teleskopus nėra pagrindinis darbas. Tai – tik duomenų gavimas. Dar yra [duomenų] analizė, apdorojimas. Yra astronomų, kurie teleskopo visai nemato. Tai – astronomijos teoretikai. Jie naudoja kitų apdorotus duomenis“, – LRT Televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ pasakoja jis.

Nors nenutrūkstamo duomenų srauto stebėjimas iš šalies gali pasirodyti nuobodus, R. Janulis neabejoja, kad nei jis, nei jo kolegos darbe užduočių niekada nepritrūks.

Manoma, kad dangaus skliautas Lietuvoje pradėtas stebėti labai seniai. Esą tai įrodo išlikę senoviniai originalūs lietuviški planetų, žvaigždžių, žvaigždynų ir kitų dangaus šviesulių pavadinimai. Gali būti, kad stebėjimams buvo naudojamos ir pagoniškos šventyklos.

Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt

(17)
(0)
(17)

Komentarai (0)