Artėja didysis Vakarinės pakrantės drebėjimas? Mokslininkus glumina neįprasta Kaskadijos tektoninio lūžio ramybė  (5)

Geologinio sprūdžio zona, kuri, kaip prognozuojama, turėtų labai smarkiai sudrebinti vakarinę Šiaurės Amerikos žemyno pakrantę, netikėtai nurimo. Mokslininkus tokia neįprasta Kaskadijos tektoninio lūžio zonos ramybė glumina – 1 tūkst. km ilgio seismiškai aktyvus ruožas Ramiojo vandenyno rytinėje pakrantėje (nuo Vankuverio iki Kalifornijos) jau kurį laiką nerodo jokių gyvybės ženklų. Tyla prieš audrą?

Seismologai būgštauja, kad tokia ramybė gali reikšti prastas naujienas: dėl tektoninio aktyvumo stokos tame regione turėtų didėti slėgis, o jo perteklius netrukus gali išprovokuoti galingą, daug žalos pridarysiantį žemės drebėjimą ir jį lydintį cunamį. Apie gluminamą Kaskadijos sprūdžio ramybę patvirtino dvi savarankiškai dirbusios tyrimų grupės. Kaskadijos lūžio linija Ramiojo vandenyno dugne driekiasi už 60-120 km nuo vakarinio Šiaurės Amerikos kranto. Seismologai žemės virpesius registruojančią įrangą yra išdėstę visoje pakrantėje – nuo Vankuverio (Kanada) iki Kalifornijos (JAV). Vandenyno dugno seisminę būklę nuolat fiksuoja ir vandenyne plaukiojantys mokslo tyrimų laivai. "Tai – kažkokia mįslė, - pripažįsta vienai iš dviejų minėtų tyrėjų grupių vadovaujantis Oregono universiteto geofizikos profesorius Dougas Toomey. – Keisčiausia, kad Kaskadijoje – absoliučiai ramu. Neįprastai ramu, jei ją lygintume su kitomis Žemės rutulio subdukcinėmis zonomis." Kaskadijos lūžio zoną taipogi stebi jungtinė Japonijos ir Kanados mokslininkų komanda "Cascadia Initiative" (CI). Abi tyrėjų grupės priėjo vieningą išvadą, kad jų tiriamas seisminis regionas tiesiog "apmirė". "Seisminio aktyvumo deficitas galėtų reikšti visišką regiono normalizavimąsi po supergalingo žemės drebėjimo, kuris čia įvyko prieš tris šimtmečius, - žurnale "Bulletin of the Seismological Society of America" rašo CI grupės tyrėjai Koichiro Obana su kolegomis.

Vis dėlto kiti seismologai mano, kad tai gali reikšti didelę bėdą.

"Apie normalizavimąsi būtų galima kalbėti, jei Kaskadijoje būtų fiksuojami nors menki, nežymūs seisminio aktyvumo atvejai, - atkreipia dėmesį D. Toomey. – O dabar jų išvis nėra. Zona visiškai apmirusi. Ir tai reiškia, kad kažkur po ja kaupiasi didžiulė tektoninė energija, kuri anksčiau ar vėliau pradės ieškoti kelio išsivaduoti, ir ne išjudins, o tiesiog sudrebins šį regioną."

D. Toomey tokia ramybė kelia ypač didelį nerimą – jis neabejoja, kad Vakarinės pakrantės gyventojams tai yra aiškus ženklas apie netrukus įvyksiantį galingą žemės drebėjimą.

Pastarąjį kartą Kaskadijoje žemė ypač galingai drebėjo 1700-ųjų sausį. Ši data ir žemės drebėjimo galingumas buvo nustatytas pagal Vakarinės pakrantės miškų fosilijas ir galingą cunamį, nuplovusį Japonijos pakrantes. Šio drebėjimo ir cunamio požymių yra aptikę ir pakrančių geologai bei povandeninių kanjonų dugno tyrinėtojai.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(28)
(1)
(27)

Komentarai (5)